Lietuvoje krūties vėžio profilaktinė programa taikoma moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus, tačiau medikai teigia, kad budrios turėtų būti ir jaunos moterys.
Kiekvienai moteriai naudinga išmokti atlikti krūtų savityrą: pradėjus tai daryti ankstyvoje jaunystėje, reikėtų tęsti visą gyvenimą. Tai krūtų tyrimas apžiūros ir apčiuopos būdu, kurį rekomenduojama atlikti kartą per mėnesį.
Kaip dažnai tirtis
„Savityra ypač aktuali toms moterims, kurios pagal amžiaus grupę nepatenka į profilaktinę programą. Geriausia tirtis duše arba prieš veidrodį ir įprasti tai daryti kiekvieną mėnesį. Tai suteikia galimybę pastebėti net menkiausią pokytį, kuris gali būti ligos požymis“, – sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė.
Aptikus neįprastą darinį ar pastebėjus naujus pokyčius krūtyse būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba ginekologą, kurie įvertina situaciją ir nukreipia pas reikiamus specialistus.
Gydytoja pabrėžia, kad savityra neatstoja šiuolaikinių diagnostikos tyrimų – tokių, kaip mamografija, ultragarsinis tyrimas, magnetinio rezonanso tyrimas.
„Būtina pasitikrinti ir profilaktiškai, ne tik jaučiant kokius nors simptomus. Taip pat patikrą turėtų atlikti tos moterys, kurių šeimoje yra buvęs krūties vėžys, kurios planuoja nėštumą ar ketina pradėti vartoti hormonų terapiją arba hormoninę kontracepciją“, – primena dr. R.Briedienė.
Ligos diagnozė galima ir be simptomų
Nacionalinio vėžio instituto gydytojos onkologės chemoterapeutės Lauros Steponavičienės teigimu, nors nėra konkretaus amžiaus, kada reikia pradėti profilaktiškai tikrintis dėl krūties vėžio, yra išskiriamos dvi grupės, kurioms reikalingas individualus stebėjimo planas.
„Tikslesni nurodymai, kada atlikti tyrimus, yra taikomi toms moterims, kurių šeimoje yra buvę krūties arba kiaušidžių vėžio atvejų. Tokiu atveju moteris turi pradėti tikrintis likus 10 metų iki to amžiaus, kai liga buvo diagnozuota jos mamai ar močiutei. Kitas atvejis – kai moteriai buvo nustatytos BRCA genų mutacijos. Tuomet genetikai parengia planą ir nurodo, kokiu dažnumu ir kokius tyrimus reikalinga atlikti“, – sako gydytoja.
Pagal Europos Sąjungos rekomendacijas profilaktinė krūties vėžio patikros programa Lietuvoje yra taikoma moterims nuo 50 iki 69 metų. Nors šalyje turime galimybes nustatyti ligą laiku, tačiau moterims vis dar trūksta supratimo, kodėl profilaktinė patikra yra svarbi.
„Pagrindinė problema yra ta, kad per mažai moterų dalyvauja patikros programoje. Moterys vis dar įsivaizduoja, jog turi kažką skaudėti, kad tai būtų vėžys ir reikėtų eiti tikrintis. Tai yra dažnas moterų pasiteisinimas, kai diagnozuojama vėlesnė krūties vėžio stadija ir pasiteiraujame, kodėl nebuvo pasitikrinta pagal programą. Jos sako, kad nieko neskaudėjo, bet esant ankstyvam krūties vėžiui nieko ir neturi skaudėti“, – tikina gydytoja L.Steponavičienė.
Kita problema, pasak medikės, kad daugelis moterų Lietuvoje profilaktinę mamografinę patikrą atlieka nereguliariai. Užuot atėjusios pasitikrinti kas 2 metus, kaip priklauso pagal programą, pasitikrina tik kas 5–6 metus. Tokiu atveju prarandama galimybė pakitimus nustatyti anksti, kol navikas neišplitęs.
Dažniausios moterų daromos klaidos
Kalbant apie dažniausiai pasitaikančias klaidas, dėl kurių krūties vėžys diagnozuojamas per vėlai arba nėra tinkamai gydomas, R.Briedienė išskiria keletą moterų grupių:
„Viena iš klaidų yra būdinga jaunoms moterims, kurios nepriklauso profilaktinės patikros programos amžiaus grupei. Būna tokių atvejų, kai savityros metu jos pastebi pakitimus, bet nesikreipia į specialistus, ignoruoja atsiradusį sustandėjimą ar guzelį, gydosi pačios įvairias tepalais, liaudies medicinos priemonėmis ir taip uždelsia ligos nustatymą bei gydymą“.
Kita grupė moterų, kurią įvardija medikė, – nuolat užimtos, keliaujančios ar susitelkusios į savo karjerą. Jų didžiausia klaida ta, kad esant ligos diagnozei jos ignoruoja ligą, nes neranda tam laiko.
„Tai būdinga ir emigrantėms, kurioms nustatome ligą ir jos nori greitai viską sutvarkyti arba prašo atidėti gydymą pusmečiui, nes tik tada vėl grįš į Lietuvą. Tuomet reikia ilgai aiškinti, kad gydymas yra labai svarbus ir netaikant jo laiku, ligos eiga gali būti labai greita.
Jos nori greitai viską sutvarkyti arba prašo atidėti gydymą pusmečiui.
Karjeros moterys paprastai gydymą pradeda derinti su verslo susitikimais arba tikisi iškart po operacijos grįžti į darbą. Jos nenori sustoti ir kartais viliasi, kad chemoterapiją galės atlikti per pietų pertrauką. Gerai, kad moterys neatitrūksta nuo įprasto gyvenimo, tačiau reikia suprasti, kad gydymas reikalauja susikaupimo“, – teigia gydytoja.
Dar vienai grupei R.Briedienė priskiria tas moteris, kurios yra už patikros programos ribų – sulaukusios 70 ir daugiau metų.
„Būna, kad šioms moterims liga nustatoma anksti, dar programos metu, bet jos nebenori būti gydomos, nes sako, kad „ir taip ilgai negyvens“. Tokiais atvejais moterys atsisako gydymo, tačiau grįžta po poros metų, kai liga pradeda plisti ir kelia nepatogumų – tinsta ranka, dėl metastazių atsiranda kosulys arba dėl išplitusios ligos ima lūžti kaulai“, – pasakoja R.Briedienė.
Įvardintos klaidos sukelia problemų norint ne tik anksti diagnozuoti krūties vėžį, bet ir paskirti geriausią gydymą. Net ir esant efektyviausiems diagnostikos bei gydymo būdams, didžiausią reikšmę turi pačių moterų budrumas ir dėmesys savo sveikatai.
Siekiama šiuolaikiškų diagnostikos priemonių
Lietuvoje patvirtinti krūties vėžio diagnostikos ir gydymo standartai atitinka pasaulines rekomendacijas ir kasmet yra peržiūrimi. Gydytojos R.Briedienės teigimu, ligos diagnostikai ir jos išplitimo nustatymui labai didelę reikšmę turi pasaulyje plačiai naudojami krūties žymekliai, kurie kol kas nėra kompensuojami Lietuvoje.
Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (IWAV) kiekvieną pavasarį inicijuoja labdaros renginį „Sužydėjusi viltis“ (angl. „Blossom of Hope“), kurio metu surinktos lėšos yra skiriamos priemonių, reikalingų pagerinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką, įsigijimui.
Šiemet iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ metu surinktos lėšos bus skirtos krūties audinio žymekliams įsigyti. Jie reikalingi atliekant biopsiją, kadangi po procedūros galima matyti, iš kurios tiksliai vietos buvo paimtas audinys. Esant diagnostiniams neaiškumams, stebint pokyčius ar nenustačius vėžio tampa aišku, kuri vieta buvo bioptuota.
„Visi radiologiniai tyrimai, biopsijai ir žymėjimui reikalingos priemonės labai svarbios siekiant kokybiškos šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo, todėl būtina užtikrinti reikalingų priemonių prieinamumą šalies moterims“, – teigia R.Briedienė.
Per 10 metų labdaringa iniciatyva padėjo surinkti beveik 200 tūkst. eurų, už kuriuos nupirktos priemonės buvo paaukotos Lietuvos onkologijos ligoninėms.
Daugiau apie labdaros renginį čia.
