„Lytiniai santykiai paauglystėje, meilė „be įsipareigojimų“ arba, kitaip tariant, dažna partnerių kaita, įvairiausi sekso žaisliukai, intymių vietų šukuosenos, daugybė netikėtų ir keistų su mylėjimusi susijusių patarimų – visa tai skatina įvairių ligų plitimą, nors daug kam turbūt norėtųsi teigti priešingai – kad išvardintieji dalykai seksą tik paįvairina, suteikia naujos patirties, įspūdžių. Kalbant apie sekso „padovanotas“ ligas, derėtų nepamiršti ir onkologinių, mat gimdos kaklelio vėžį (99 procentai visų atvejų) sukelia žmogaus papilomos virusas, kuriuo užsikrečiama mylintis“, – tvirtina medicinos mokslų daktarė, medicinos centro „Maxmeda“ gydytoja ginekologė Žaneta Kasilovskienė.
Anot medikės, onkologinė statistika Lietuvoje – žiauri: maždaug 60 procentų moterų, kurioms nustatomas gimdos kaklelio vėžys, nėra dariusios citologinio tyrimo. „Maxmeda“ ginekologės teigimu, anksti nustačius gimdos kaklelio vėžį, šį susirgimą galima visiškai išgydyti ir tokiu būdu išvengti neigiamų padarinių.
Ž. Kasilovskienė tvirtina, kad pacientės apie gimdos kaklelio vėžį teiraujasi pačių įvairiausių dalykų. Kai kurie jų būna apipinti mitais. Ko moterys gydytojos klausia dažniausiai?
Ar tiesa, kad gimdos kaklelio vėžiu galima užsikrėsti?
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šis virusas yra perduodamas lytiniu būdu ir dažniausiai organizme išbūna apie 2 metus po užsikrėtimo. Jei moters imunitetas silpnas, jei sergama pašalinėmis ligomis, kurios nualina organizmą, jei ŽPV tipas – aukštos rizikos (iš viso yra nustatyta daugiau nei 100 tipų žmogaus papilomos virusų, 16 ir 18 tipai laikomi dažniausia gimdos kaklelio vėžio priežastimi) per minėtą 2 metų laikotarpį gimdos kaklelyje pradeda formuotis ikivėžiniai pakitimai ar net pats vėžys.
Gimdos kaklelio vėžį taip pat gali sukelti ir ankstesni gimdos kaklelio pakitimai, kurie buvo nepastebėti arba iki galo neišgydyti. Šio onkologinio susirgimo rizikos veiksniais laikytini rūkymas, vitamino A trūkumas, susilpnėjusi imuninė sistema, dažni gimdos uždegimai, intymioje vietoje esančių plaukų šalinimas, pastaruosius skutant, depiliuojant (tokiais atvejais neretai sudirginama, pažeidžiama oda aplink lytinius organus).
Ar tiesa, kad gimdos kaklelio vėžys vystosi lėtai?
Kelerius metus gimdos kaklelio vėžys gali vystytis be jokių požymių. Siekiant sumažinti moterų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu bei mirtingumą nuo šios ligos, Lietuvos valstybė, kaip ir daugelis kitų šalių, visoms 25-60 metų amžiaus moterims kartą per trejus metus finansuoja profilaktinę programą – citologinį gimdos kaklelio tyrimą. Tyrimui iš gimdos kaklelio paimama ląstelių ir jos įvertinamos mikroskopu. Tokiu būdu nustatoma, ar šioms ląstelėms yra grėsmė virsti vėžinėmis. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad tarp tyrimų pakanka maždaug trejų metų, kol gimdos kaklelyje bus pastebėti pakitimai. Tačiau medicina nėra tikslusis mokslas, joje negalioja taisyklė „du kart du lygu keturi“, tad kartais pasitaiko atvejų, kad nuo paskutinio citologinio tyrimo (kurio rezultatai buvo geri) praėjus metams ar net pusei metų, gimdos kaklelyje atsiranda ikivėžinių pakitimų, išsivysto vėžys. Nepaprastai didelę įtaką tam, kaip jau minėjau anksčiau, turi gyvenimo būdas: dažnas seksualinių partnerių keitimas, gimdymų ir nėštumų dažnumas, žalingi įpročiai, silpnas imunitetas, kitos lėtinės infekcinės lytinių organų ligos.
Visoms savo pacientėms citologinį tyrimą rekomenduoju daryti kas dvejus metus arba net kartą metuose. Toms, kurios dvejoja, ar verta leisti pinigus tyrimui, kurį kompensuoja valstybė, visada primenu, jog įvairioms grožio procedūroms, moteriškiems niekučiams neretai per metus išleidžiama dešimteriopai daugiau.
Ar tiesa, kad citologinis tyrimas nepatikimas 100 procentų?
Atliekant citologinį tyrimą kartais tyrimai yra neteisingi neigiami. Tokia situacija gali susidaryti dėl metodologinių klaidų, pavyzdžiui, imant tepinėlį, audinys paimamas ne iš tos vietos arba paimamas netinkamas audinys, tepinėlis gali būti blogai saugomas ir pan. Svarbu žinoti, kad:
- Toms moterims, kurių ciklas natūralus, citologinį tyrimą geriausia atlikti pirmoje ciklo pusėje arba po ovuliacijos. Jei moteris vartoja kontraceptikus arba jei jai jau prasidėjo menopauzė, ši rekomendacija reikšmės nebeturi – tyrimą galima daryti bet kada.
- Parą iki tyrimo patartina susilaikyti nuo lytinių santykių.
- Išskyros iš makšties turi būti skaidrios, kitaip tariant, esant makšties uždegimui, kitiems infekciniams susirgimams, gydytojui sunku paimti tinkamą ląstelių kiekį, be to, jos dėl uždegimo gali būti pakitusios. Tyrimas tokiu atveju bus netikslus.
Ar nuo gimdos kaklelio vėžio apsaugo skiepai?
Pasaulyje kol kas dar nėra atrasta vaistų nuo vėžio. Tačiau pasiskiepijus nuo aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris yra viena iš pagrindinių gimdos kaklelio vėžio priežasčių, rizika juo susirgti sumažėja net 76 procentais. 24 procentai lieka kitiems virusams bei ligoms, neteisingam gyvenimo būdui – šie dalykai taip pat gali išprovokuoti gimdos kaklelio vėžį. Skiepytis geriausia dar nepradėjus lytinio gyvenimo arba kuo jaunesniame reprodukciniame amžiuje, kad skiepai veiktų kuo ilgiau, kol moteris jauna ir lytiškai aktyvi. Apie vakcinaciją ypač verta pagalvoti mamoms, auginančioms dukras, kurios dar nėra turėjusios lytinių santykių. Kita vertus, pastaruoju metu vis populiaresnė nuomonė, kad amžius skiepijimuisi lemiamos įtakos neturi.
Ž.Kasilovskienė moterims į gydytojų rekomendacijas bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti ginekologiškai siūlo nenumoti ranka, nepažiūrėti atsainiai. „Dažna save pateisina tuo, jog gerai jaučiasi, tad kam iš anksto nerimauti“, – tvirtina „Maxmeda“ gydytoja. Anot Ž.Kasilovskienės, tokiais atvejais verta atminti, kad gimdos kaklelio vėžys, dažniausiai veikia kaip uždelsto veikimo bomba – iš pradžių jokio įtarimo, kad ji jau tiksi, o po to, žiūrėk, bomba jau ir susprogusi. Gimdos kaklelio vėžiui tikrai galima užkirsti kelią, reikia tik šiek tiek pastangų ir žinių.
