Balandžio mėnesį nuotoliniu būdu vyko Lietuvos psichologų kongresas. „Ar vis dar bijai psichologo“ – taip pavadintoje socialinėje programoje savo mintimis dalijosi ir aktorė, laidų vedėja Jurgita Jurkutė. Diskusijos dalyviai kalbėjo taip pat apie tai, kas ir kodėl lemia tam tikras mūsų būsenas.
„Ir dar vienas momentas – cukrus. Kad ir kaip kartais norisi saldaus, aš labai jaučiu, kad pavartojus daugiau cukraus, saldumynų suaktyvėja širdis, atsiranda daugiau nerimo.
Kai manęs klausia, kaip galima pačiam sau padėti, vienas iš momentų – pabandykit pagyvent, pavyzdžiui, 21 dieną be pridėtinio cukraus. Ir pažiūrėkit, kas bus“, – ši J.Jurkutės pasakyta frazė ir tapo gyvenimo be pridėtinio cukraus pradžia.
Taigi, kiek mano gyvenime pridėtinio cukraus?
Į prekybos centrą – su didinamuoju stiklu
Tiesą sakant, toje vietoje, kur parduotuvėje yra pirkinių krepšeliai, turėtų būti sudėti ir didinamieji stiklai. Nes kaip be jų perskaityti kai kurių produktų sudėtį – neturiu supratimo. Man gyvenime akinių kol kas nereikia – skaitau be jų, vairuoju be jų, o kai neseniai gydytoja tikrino regėjimą, jokių problemų taip pat nebuvo.
Todėl vieną dieną, bandydama išskaityti vienos pakuotės sudėtį, pati sau pamaniau, kad maisto parduotuvės galėtų būti ir okulistų darbo vieta.
Be to, kalbant ne tik apie produktus, bet ir, pavyzdžiui, apie skalbimo priemones. Jei niekada nebandėte jos paskaityti – verta vien dėl potyrio.
Nesuvokiu, jei atvirai, koks tikslas rašyti produktų sudėtį, kurios kartais neįmanoma perskaityti? Matyt, tik dėl to, kad reikalaujama.
Pasakiau sau taip – jei negaliu įskaityti, kas ten parašyta, valgykit patys.
