PIRMASIS SU BIONINE RANKA
Lietuvis Martynas Girulis tapo pirmuoju pasaulyje, kuriam Austrijos sostinėje Vienoje vietoje neįgalios rankos pritaikyta bioninė ranka. Ji nuo įprastinių protezų skiriasi elektrodais, kurie registruoja smegenų siunčiamus neuroimpulsus.
„Jaučiuosi fantastiškai, sunku apsakyti savo jausmus“, – sakė M.Girulis, kuris vis dar mokosi naudotis savo naująja ranka ir dabar turi daugybę paprastų svajonių. Viena pirmųjų – išmokti pačiam nueiti į parduotuvę apsipirkti.
Bioninė ranka kainavo beveik 320 tūkst. litų (92 tūkst. eurų), didžiąją dalį šios sumos Sveikatos apsaugos ministerijos rūpesčiu finansuoja Valstybinė ligonių kasa. Nemažai kainavo ir daugybė sudėtingų M. Giruliui atliktų operacijų Vienoje. Jos finansuotos iš šeimos lėšų bei iš gyventojų, labdaros organizacijų surinktos paramos.
Martyno Girulio labdaros ir paramos fondas ketina Lietuvoje skleisti informaciją apie bioniką, ir, padedami specialistų, ieškoti žmonių, kuriems bionika gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę.
PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE ATLIKTA KAULŲ ČIULPŲ TRANSPLANTACIJA, PANAUDOJANT VIRKŠTELĖS KRAUJĄ
Vaikų ligoninėje sunkiu įgimtu kombinuotu imunodeficitu sergančiam metų ir trijų mėnesių mažyliui pirmą kartą vaikų onkohematologai atliko kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją, panaudodami virkštelės kraują. Donorinės ląstelės buvo atgabentos iš Ispanijoje esančio kamieninių kraujodaros ląstelių banko specialiame konteineryje ir tą pačią dieną sulašintos pacientui.
Pasaulyje yra per 10 000 vienetų virkštelės kraujo, saugomo specialiuose bankuose. Šiuo metu yra trylika bankų septyniose Europos šalyse (Ispanijoje, Vokietijoje, Belgijoje, D. Britanijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Graikijoje).
Didžiausia dalis (70 proc.) transplantacijų atliekama Europos šalyse. Šių metų gegužę prie tų šalių prisijungė ir Lietuva.
VAIKŲ LIGONINĖJE ATLIKTA OPERACIJA MERGAITEI VĖL LEIDO PAČIAI KVĖPUOTI IR KALBĖTI
Vaikų ligoninėje keturiolikos metų mergaitei, sirgusiai tuberkulioze, pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta operacija, pritaikius naujas, pačias pažangiausias technologijas – lazerinę gerklų operaciją ir šiuolaikišką anesteziją aparatu.
Šįkart anesteziologai pritaikė srovinę didelio dažnio ventiliaciją moderniu dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatu „TwinStream“. Per specialų laringoskopą, nekišdami vamzdelio pro balso plyšį, kurio tebuvo likę vos 2–3 mm, anesteziologai leido labai stiprią srovę, kuri ventiliavo ligonės plaučius.
Operaciją pavyko atlikti sėkmingai, kartu darniai dirbant chirurgams, anesteziologams, ausų, nosies, gerklės gydytojams ir endoskopuotojams.
ĮKURTA SKAUSMO KLINIKA
Šiemet naujai įkurta Vaikų ligoninės Vaikų skausmo klinika siekia padėti vaikams, patiriantiems ilgalaikį ar nuolat pasikartojantį skausmą, kuris ne tik žeidžia patį vaiką, bet ir trikdo įprastą šeimos gyvenimą.
Su poreikiu įvertinti vaiko skausmo lygį, rasti skausmo priežastį susiduria beveik visi gydytojai, tačiau Vaikų ligoninėje įkurta Vaikų skausmo klinika skirta padėti ūmų užsitęsusį ar lėtinį skausmą kenčiantiems vaikams, kurie šiandien dažniausiai vis dar blaškosi tarp įvairių sričių specialistų be tinkamos pagalbos.
Į Vaikų skausmo kliniką vaikai atvyksta konsultuotis, užsiregistravę ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje. Užpildžius klausimynus, sutartu laiku pacientas su tėvais (globėjais) apsilanko Vaikų skausmo klinikoje, kurioje jį vienu metu išklauso trijų specialistų komanda ir kiekvienas specialistas sprendžia, kuo galima padėti.
PO OPERACIJOS – ORUS GYVENIMAS
Šlapimo nelaikymas yra viena iš komplikacijų po prostatos pašalinimo operacijos. Šios problemos dažnis varijuoja nuo 5 proc. iki 10 proc. Vyrų šlapimo nelaikymo gydymui naudojami įvairūs konservatyvūs gydymo metodai, o nesant efektui, taikomas chirurginis gydymas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centre 2014 m. vasario 21 d. pacientui dėl šlapimo nelaikymo po prostatos operacijos buvo implantuota šlapimo pūslės sfinkterį pakeičianti nauja ATOMS sistema. Tai yra aleternatyva dirbtiniam sfinkteriui. Kaip teigia Santariškių klinikų urologė doc. Aušra Černiauskienė, tokia operacija Lietuvoje atlikta pirmą kartą.
BALTIJOS ŠALYSE – KEPENŲ TRANSPLANTACIJOS LYDERIAI
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojai pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse persodino kepenis, kai 22 metų pacientės ir donoro kraujo grupės buvo nesuderinamos. Pasak medikų, laukti tapačios kraujo grupės donorinio organo nebebuvo galima – merginos gyvybei grėsė mirtinas pavojus.
Praėjus beveik dviem mėnesiams po transplantacijos, mergina išleista iš ligoninės.
„Po šios išskirtinės unikalios operacijos galime didžiuotis ypatingai aukštu savo šalies medicinos lygiu, o mūsų Santariškių klinikų medikai dar kartą įrodė esantys kepenų transplantacijos lyderiai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse“, – kalbėjo Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Kęstutis Strupas.
GALVOS SMEGENŲ PUSRUTULIŲ ATSKYRIMO OPERACIJA
Pirmą kartą Lietuvos neurochirurgijos istorijoje Kauno klinikų neurochirurgai sėkmingai atliko hemisferoidotomiją – galvos smegenų pusrutulių atskyrimo operaciją.
Šis metodas taikytas dvejų metų pacientei, sergančiai vaistams atsparia epilepsija.
LAZERIO SPINDULIŲ PLUOŠTO PANAUDOJIMAS
Kauno klinikų kardiologai pirmieji pasaulyje širdies ritmo sutrikimo priežastį pašalino nauju būdu – lazerio spindulių pluoštu. Vokietijos kompanija, kurios specialistai sukūrė iki šiol praktikoje netaikytą technologinį sprendimą, pirmąją operaciją atlikti patikėjo Kauno klinikų širdies elektrofiziologų komandai.
IŠMANIOSIOS MEMBRANOS ĮSODINIMAS BE PJŪVIŲ
Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos prof. Rimtautas Gudas pirmą kartą Lietuvoje į čiurnos sąnario kremzlės defektą be pjūvių endoskopiškai įsodino išmaniąją membraną.
Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas prof. Rimtautas Gudas atliko pirmąsias artroskopines operacijas, kurių metu kremzlės susidėvėjimą išmatavo vieninteliu Baltijos šalyse aparatu sąnario kremzlės kietumui įvertinti.
UNIKALI SMILKININIO APATINIO ŽANDIKAULIO SĄNARIO PROTEZAVIMO OPERACIJA
Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos doc. Stasys Bojarskas pirmą kartą Baltijos šalyse smilkininio apatinio žandikaulio sąnario protezavimo operaciją. Septyniolikmečiui jaunuoliui neišsivystę žandikaulio sąnariai pakeisti specialiai iš titano ir plastiko pagamintais implantais.
