Dėl sezoninio gripo pasaulyje kasmet miršta iki mln. žmonių, iš jų apie 100 tūkst. vaikų jaunesnių nei penkerių metų amžiaus. Mokslininkų teigimu, su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau nei oficialiai nustatoma. Gripas yra virusinė liga, kuriai būdinga ūmi pradžia, paveikiamas kraujagyslių pralaidumas bei imuninė sistema.
Kaip plinta gripo virusas?
Gripo virusas dažniausiai platinamas kosint, čiaudint ar kalbant mažesniu nei pusantro metro atstumu. Gripo užkratas plinta ir per rankas liečiant virusais užterštus paviršius, todėl būtina dažnai jas plauti ir vengti liesti burną ar nosį. Be to, namuose, darbe ar ugdymo įstaigose turi būti dažnai vėdinamos patalpos ir kruopščiai valomi visi liečiami paviršiai.
Kuo gripas skiriasi nuo ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų?
Gripo infekcija nėra peršalimo liga. Peršalimo ligas sukelia daugiau kaip 200 virusų, kurie dažnai tampa ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų priežastimi, tačiau šios infekcijos dažniausiai nesukelia komplikacijų, nebūna stipraus karščiavimo, nebūdingas raumenų skausmas, nėra ypatingo silpnumo požymių, dažniausiai ligoniai pajėgia vaikščioti. Tokių susirgimų trukmė nėra labai ilga. Žmonės nuo jų nemiršta.
Užsikrėtus gripu, slaptasis periodas trunka nuo 24 iki 72 valandų, vėliau atsiranda pirmieji ūmios ligos požymiai – šalčio krėtimas, didelė temperatūra (39–40 laipsnių), sausas kosulys, bendras silpnumas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai. Gali užgulti nosį, skaudėti gerklę. Kartais pasitaiko ir netipiškų gripo simptomų: šleikštulys, vėmimas, skausmas už krūtinkaulio, pilvo skausmas, viduriavimas.
Gripas žmogų užklumpa staiga, sergama nuo 4 iki 7 dienų, temperatūra krinta palaipsniui. Kosulys ir silpnumas gali išlikti net kelias savaites. Gripą kartais galima supainioti su kitomis kvėpavimo takų ir bakterinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, kraujo užkrėtimu, meningokokine infekcija, plaučių uždegimu, meningitu, vidurių šiltine ir kt.
Kam gripas pavojingiausias?
Didžiausia rizika susirgti gripu yra vaikams iki penkerių metų amžiaus ir vyresniems nei 65 metų žmonėms, taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis (širdies, plaučių, inkstų, kepenų, onkologinėmis, reumatinėmis ligomis, cukriniu diabetu). Gripo virusas labai pavojingas žmonėms, kurių imunitetas yra slopinamas specialiais medikamentais po organų persodinimo ar gydomais preparatais nuo vėžio, taip pat – sergantiems ŽIV. Lėtinių ligų paūmėjimas jiems gali būti lemtingas ir net mirtinas.
Didelę riziką gripas kelia nėščioms moterims. Jeigu būsimoji motina suserga gripu, kyla didelė rizika vaisiui – jis gali apsigimti. Skiepytis moterys gali tiek pirmąjį, tiek antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrus. Pasiskiepijus imunitetą įgyja ne tik motina, bet ir kūdikis. Deja, vaikus galima skiepyti tik nuo šešių mėnesių. Rizikos grupei priklauso ir žmonės, gyvenantys socialinės globos įstaigose.
Nesistenkime „išvaikščioti“ gripo
Kartais gripu sergantys ligoniai numoja ranka ir nesigydo, tuomet pasitaiko rimtų komplikacijų. Dažniausia ankstyvoji komplikacija – pneumokokų sukeliamas plaučių uždegimas, vėlyvoji – širdies, inkstų ir kitų organų pakenkimai.
Kartais gripu sergantys ligoniai numoja ranka ir nesigydo, tuomet pasitaiko rimtų komplikacijų.
Širdies raumens uždegimas arba miokarditas paprastai užklumpa jaunus ir stiprius žmones. Taip nutinka todėl, kad jie stengiasi „išvaikščioti“ gripą. Ligoniai, kurie vaikšto karščiuodami, ne tik intoksikuoja savo kūną, dėl ko labiausiai kenčia širdis, bet ir užkrečia aplinkinius, gripas greitai išplinta įstaigose, viešajame transporte, masinio susibūrimo vietose.
Sergamumo gripu ir mirštamumo nuo insulto bei miokardo infarkto ryšys
Jau seniai pastebėta, kad gripo sezonui įpusėjus, sausio–kovo mėn., ypač padidėja vyresnių žmonių sergamumas ir mirštamumas nuo insulto ir miokardo infarkto, tačiau tik neseniai nustatytas šio reiškinio tiesioginis ryšys su gripo infekcija.
Mokslininkai įrodė, kad sergant gripu kraujyje padaugėja uždegimo produktų, kurie organizme atsiranda bet kokio uždegimo, lėtinės ligos metu. Daugiau uždegimo produktų yra susikaupę vyresnio amžiaus, nutukusių žmonių kraujyje, taip pat ir sergančiųjų cukriniu diabetu bei kitomis lėtinėmis ligomis kraujyje. Jei žmonės suserga gripu, tai dar labiau padidina uždegimo produktų, kurie skatina kraujo krešulių susidarymą, koncentraciją. Jei krešulys užkemša smegenų kraujagyslę, įvyksta insultas, jeigu širdies – miokardo infarktas.
Vakcina – pagrindinė gripo profilaktikos priemonė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento specialistai informuoja, kad profilaktinis skiepijimas sezoninio gripo vakcina yra pagrindinė gripo profilaktikos priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.
Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais, viso gripo sezono metu (nevėlu ir šiandien), kuris prasideda spalio mėnesį ir baigiasi balandį. Gripo vakcina ypač svarbu pasiskiepyti jautriausioms rizikos grupėms, t. y. 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis; asmenims, gyvenantiems socialinės slaugos ir globos įstaigose; nėščiosioms bei sveikatos priežiūros darbuotojams.
Kodėl reikia skiepytis kasmet?
Gripo A ir B virusai cirkuliuoja kartu, todėl gaminamos trivalentės vakcinos, tačiau šių virusų padermės kiekvienais metais keičiasi. Tai įvertinus, kasmet gaminamos vis kitos sudėties gripo vakcinos.
Ką daryti susirgus?
Jeigu žmogų vargina aukšta (aukštesnė nei 38 laipsnių), ilgiau kaip 4–5 dienas nekrintanti kūno temperatūra, kamuoja draskantis sausas ir stiprus kosulys, krūtinės skausmai ar net dusulys, būtina konsultuotis su šeimos gydytoju.
Kur pasiskiepyti, jei gripo vakcinos Jūsų gydymo įstaigoje nėra?
Jei Vilniaus apskrities gydymo įstaigose gripo vakcinos nėra, norintys pasiskiepyti gali pranešti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriui el. p. uzkrligos@nvsc.lt arba tel.: (8 5) 264 9663, (8 5) 278 0684. Specialistai suteiks informaciją apie galimybę nuo sezoninio gripo pasiskiepyti kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
