Kas vyksta sergant vėžiu?
Pasak onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės, vėžio klasta – kad žmogus jo dažnai net nejaučia. Vėžiniai procesai gali tęstis net dešimtmečius, o žmogus tuo metu jausis visiškai sveikas. Iš tiesų, kodėl liga pasirenka vieną ar kitą žmogų, iki galo nėra aišku. Tvirtas, raumeningas vyras, niekada nerūkęs, nevartojęs alkoholio, nesiskundęs virškinimu, staiga suserga skrandžio vėžiu. Arba graži, jauna moteris, kuri visą gyvenimą sveikai maitinosi, sportavo, neo iš šio, nei iš to suserga kraujo vėžiu. Veikiausiai dėl to, kalbant apie vėžį, daug kalbama apie paveldimumą, genetiką.
Pasak onkologės, žmogaus organizmą sudaro trilijonai ląstelių, kurios auga, dauginasi ir miršta. Šį svarbų ciklą kontroliuoja ląstelių DNR. Tačiau dėl tiksliai nežinomų priežasčių šis ląstelių gyvavimo ciklas gali sutrikti. Tada ląstelės jau nenori mirti, jos nežino, kad organizmui nereikia naujų ląstelių, jos nori tik daugintis, daugintis ir daugintis. Taip formuojasi navikas. Laikui bėgant, piktos ląstelės krauju pernešamos į kitus organus. Taip plinta vėžiniai procesai.
Gydymo esmė – sunaikinti vėžines ląsteles
Gyd. Editos Juodžbalienės teigimu, vėžio gydymas yra sunkus ir sukelia nepageidaujamų poveikių: stengiamasi sunaikinti vėžines ląsteles, bet šio proceso metu nukenčia ir sveikosios. Šalutiniai gydymo poveikiai gali būti įvairūs ir priklauso nuo gydymo metodo ir intensyvumo. Dažnai po operacijos pacientai jaučia silpnumą, po chemoterapijos ar jos metu ligoniai tampa neatsprūs infekcijoms, juos gali pykinti, iškristi plaukai, atsirasti kitų anksčiau nebūtų negalavimų ir t.t. Po švitinimo ligoniai jaučia nuovargį, sumažėja apetitas, pastebima odos reakcija švitinimo vietoje, kt. Be abejo, gydytojai stengiasi, kad nepageidaujamų poveikių būtų kuo mažiau, be to, juos irgi galima valdyti, o gyvenimo kokybę gerinti.
Kaip, norint sau padėti, nepakenkti?
Kaip minėjome, žmonės, norėdami ne tik greičiau atsigauti po vėžio gydymo, bet ir, kad liga neatsinaujintų, griebiasi įvairiausių priemonių. Jie ieško ir suranda „stebuklingą“ išgijimą žadančių metodų: vartoja rupūžių ar auksinio ūso užpilus, žibalą, įvairiausių grybų ir jų preparatų ir t.t. Populiarios yra vaistažolės, kurios, beje, netinkamai vartojamos, irgi gali pakenkti. Todėl prieš jų vartojimą reikėtų išsiaiškinti, kada, kokias kiekiais ir kaip gerti. Tai puikiausiai žino jus gydantis gydytojas. To nepadarę ir savo nuožiūra netinkamai pavartoję vaistažolių, žmonės, užuot sau padėję, atkūrę dėl gydymo pašlijusius kraujo, kepenų, inkstų rodiklius, smarkiai pakenkia.
Kuo sergantiesiems vėžiu naudingi augalai?
Vaistažolėmis vėžio neišgydysi, tačiau jos gali būti labai naudingos ir padėti organizmui atsigauti po gydymo. Augalai, kurie yra naudingi vėžiu sergantiesiems, turi turėti pakankamai antioksidantų, t. y. medžiagų, kuriomis jie patys ginasi nuo aplinkos žalos, ir automatiškai tos medžiagos yra naudingos žmogui. Taip pat – alkaloidų – medžiagų, kurios veikia vėžines ląsteles. Taip pat vaistažolių veikliosios medžiagos turi pasižymėti imunomoduliuojamuoju, uždegimą slopinančiu, antispazminiu poveikiu.
Vienas tokių augalų yra ugniažolė. Fitoterapeuto Juozo Ruolios teigimu, ugniažolės paveiktos vėžinės ląstelės (ypač adenokarcinoma – piktybinės liaukinio epitelio ląstelės) nebegali ne tik dalytis, bet ir plisti. Būtent šiuo antinavikiniu aktyvumu pasižymi augalo sudėtyje esantys alkaloidai, su kuriais atlikta nemažai tyrimų. Visame pasaulyje ugniažolės preparatų skiriama penketą metų po radikalaus naviko gydymo. Tačiau kiekvienas sergantysis vėžiu turi žinoti: netinkamai, nesubalansuotais kiekiais vartojama ugniažolė gali būti pavojinga ir nuodinga.
Ar saugu ugniažolės preparatų įsigyti internete, patiems pasiruošti užpilų?
Pavartojus pačių paruoštų ugniažolės „užpiliukų“ ar „arbatėlių“, galima pavojingai apsinuodyti, nes netyčia galima įberti per didelius ugniažolės kiekius, ar išgerti per daug tokių arbatėlių. Panašūs pavojai gali slypėti, jeigu jau pagamintų ugniažolių mišinių ar preparatų užsisakysime abejotinose internetinėse svetainėse ar įsigysime turguje, nes nėra aiški tokių produktų kilmė, nežinomos veikliųjų medžiagų dozės, o kokybė – abejotina. Specialistai pataria vartoti registruotų, dozuotų, specialiai sergantiesiems vėžiu sukurtų ugniažolės preparatų, kuriuose tiksliai žinomas vaistažolės kiekis, ir jis yra saugus pacientui. Tuo tikslu kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtas specialios medicininės paskirties maisto produktas, tiekiamas vaistinėms tablečių forma, skirtas mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, vėžio profilaktikai ligos remisijos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams. Ugniažolės savybės geriausiai atsiskleidžia vartojant kartu su medetka, gysločiu. O minėtame preparate yra ne tik medetkos ir gysločio, bet ir saugus ugniažolės kiekis, nes, kaip jau minėta, netinkamai pavartota ugniažolė gali būti pavojinga. Ugniažolės preparatai turi būti naudojami prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui.
