Astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, kurią gydyti yra būtina. Didžioji dalis astma sergančių pacientų gali ligą kontroliuoti įkvepiamaisiais vaistais, tačiau yra dalis tokių, kurių astma yra nekontroliuojama net skiriant 4–5-tos pakopos gydymą.
Alergologas ir klinikinės imunologijos specialistas K.Černiauskas pasakoja, kad pacientui padėti kartais nepavyksta ne dėl vaistų veiksmingumo, bet dėl kitų ligos eigai ir kontrolei įtakos turinčių priežasčių. Gydytojai pirmiausia turi išsiaiškinti, dėl kokių gretutinių ligų ir aplinkos veiksnių paskirtas astmos gydymas gali būti neveiksmingas. Jeigu tokių priežasčių nėra, o pacientas vaistus vartoja nuosekliai ir moka juos tinkamai įkvėpti, gydytojai gali diagnozuoti sunkią astmą.
Tokiu atveju, anot alergologo, pagrindiniai uždaviniai yra pritaikyti individualizuotą sunkios astmos gydymą ir nuolat mokyti pacientą, kaip kontroliuoti ligos eigą, aiškinti apie šiuolaikinius įrankius, padedančius tai padaryti.
Klaidingi įsitikinimai apie gydymą
Sunkiai astmai gydyti dažniausiai skiriami įkvepiamieji ir sisteminiai vaistai (gliukokortikoidai).
„Įkvepiamieji vaistai skiriami visiems astma sergantiems pacientams, tačiau jie yra ir sunkios astmos gydymo pagrindas. Šie vaistai slopina uždegimą, palengvina simptomus, pagerina plaučių funkciją. O sistemiškai veikiantys hormoniniai vaistai skiriami tik itin sunkia astma sergantiems asmenims arba tiems, kurie nesilaiko įprastinio gydymo režimo, nevartoja inhaliacinių vaistų ar patiria ligos paūmėjimus“, – aiškina gydytojas.
Alergologo teigimu, pacientai kartais nesilaiko skirto gydymo dėl nepageidaujamų reiškinių baimės.
„Ilgalaikis peroralinių hormoninių vaistų vartojimas iš tikrųjų turi šalutinį poveikį, tokį kaip nutukimas, padidėjusi infekcijų rizika ar katarakta. Tačiau jei pacientas dėl nepageidaujamų reiškinių rizikos nesilaiko paskirto gydymo režimo, jam gresia ligos paūmėjimas, dėl kurio gydymas hormoniniais vaistais gali būti nebeišvengiamas“, – tvirtina K. Černiauskas.
Gydytojas primena, kad kelerius pastaruosius metus kai kuriems sunkia astma sergantiems pacientams yra skiriamas papildomas gydymas biologiniais vaistais.
Astma yra lėtinė liga, kurios visiškai išgydyti neįmanoma.
„Šiuolaikinis astmos gydymas yra tikrai pažengęs, ypač jį pakeitė biologinė terapija. Tai yra ilgalaikio poveikio gydymas, kuris leidžia efektyviai sumažinti astmos simptomus, paūmėjimų skaičių, įprastinių vaistų nuo astmos dozes ir skubios pagalbos vaistų poreikį. Sunkią astmą turintys pacientai po biologinių vaistų injekcijos iš tikrųjų pastebi, kad gyvenimo kokybė pagerėja, o simptomai lengviau kontroliuojami“, – pasakoja alergologas.
K. Černiauskas priduria, kad kartais geriau pasijutę pacientai nori nutraukti gydymą ir nebevartoti vaistų. Jis pabrėžia, kad astma yra lėtinė liga, kurios visiškai išgydyti neįmanoma, todėl koreguoti paskirto gydymo savo nuožiūra patiems pacientams negalima. O tinkamai vartojant vaistus galima veiksmingai suvaldyti ligos simptomus ir išlaikyti gerą savijautą.
Ligos kontrolei svarbūs gyvenimo būdo įpročiai
Alergologo K. Černiausko tvirtinimu, ligos eiga priklauso nuo paciento drausmės laikantis paskirto gydymo režimo ir sugebėjimo tinkamai naudoti inhaliatorių. Tačiau tiek pat svarbūs yra ir kiti jo įpročiai, tinkamas gyvenimo būdas, o ypač mankšta bei subalansuota mityba.
„Paskyrus gydymo režimą, už gydytojo kabineto ribų yra daugybė situacijų, kai jis tiesiogiai padėti pacientui nebegali. Dėl to labai svarbu nepatingėti paklausinėti paciento apie jo įpročius, patarti, ką reikėtų keisti, kad liga taptų lengvesnė, ir motyvuoti žmogų“, – sako K.Černiauskas.
Pavyzdžiui, dažna gretutinė sunkios astmos būklė yra nutukimas, o tokiems pacientams gydymo poveikis gali sumažėti. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad sunkia astma sergantys asmenys gali atsidurti „užburtame rate“, iš kurio ištrūkti būna sudėtinga.
„Dažnai sergantys astma apriboja savo fizinį krūvį, nes bijo, kad tai gali sukelti ligos paūmėjimą. Bet visai nesportuojant pradeda augti svoris, o dėl to gali pablogėti ligos eiga. Bet jei astma pasidaro sunkesnė, pacientui sportuoti darosi dar sunkiau. Dėl šios priežasties būtina dėti visas pastangas, kad žmogus išvengtų tokios situacijos“, – įspėja klinikinės imunologijos specialistas.
Gydytojo teigimu, sergantys astma žmonės turėtų valgyti kuo daugiau vaisių bei daržovių, atsisakyti saldumynų, nepersivalgyti. Mažinti kūno svorį reikėtų ir palaikant fizinį aktyvumą, reguliariai mankštinantis. Tiesa, astma sergantys asmenys svorių kilnojimą sporto klube verčiau turėtų keisti į tokį sportą, kuris lavina ištvermę – plaukimą, važiavimą dviračiu ar mankštą gryname ore.
„Taip pat, nors tai atrodo akivaizdu, reikia mesti rūkyti. Pacientams reikėtų paaiškinti, kad rūkymas apsunkina astmos kontrolę, kadangi daro neigiamą įtaką vaistų poveikiui ir uždegimo vietai. Todėl gydytojams svarbu užtikrinti, kad pacientas ne tik laikytųsi gydymo režimo, bet koreguotų ir savo gyvenimo būdą. O tuomet astmą kontroliuoti yra lengviau ir tikrai įmanoma“, – įsitikinęs gydytojas K. Černiauskas. Jis ragina nedvejoti ir kreiptis į savo gydytoją, kuris padės pakoreguoti gydymo ar gyvenimo būdo režimą, jei astmos simptomai atrodo sunkiai kontroliuojami.
Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
