Paaugliai mano, jog tai – „lengvas“ narkotikas, nesukuriantis greito
pripratimo. Tačiau kanapės veikia žmogaus smegenų centrus, atsakingus už motyvaciją, elgesį, atmintį. Todėl žolės dūme paskendusios paauglystės padariniai gali būti juntami visą gyvenimą.
Rizikuoja susirgti šizofrenija
Ekstremalių situacijų centro Apsinuodijimų skyriaus informacijos biuro vedėja, toksikologė Laima Gruzdytė teigė, jog kanapių poveikis – dvejopas. Viena vertus, jos kenkia už gyvybines funkcijas atsakingiems organams: pavyzdžiui, plaučiams, neigiamai veikia medžiagų apykaitą.
„Kita žala daroma psichikai. Pradėkime pirmiausia nuo to, jog ne kiekvienas, kuris rūko žolę, iš tiesų tik žolę ir rūko. Didžioji dalis žolės, ypač tokioje šalyje kaip Lietuva, yra papildomai nupurkšta sintetiniais kanabinoidais, tam, kad būtų sustiprintas jos poveikis“, – atskleidė pašnekovė.
Jos teigimu, tokiu atveju išauga kanapių toksiškumas ir neigiamas poveikis organizmui. Ir net jei rūkantysis yra visiškai tikras, jog įsigijo 100 proc. natūralios kanapės, šis narkotikas būna apdorotas įvairiais pesticidais, priešgrybeliniais preparatais. Visa tai surūkoma.
„Vartojant žolę iki 21-erių metų, kai smegenys dar formuojasi, ji tikrai veikia psichiką. Kuo gausiau ir kuo anksčiau pradedama vartoti – tuo didesni ir liekamieji reiškiniai. Pavyzdžiui, mediciniškai įrodytas ryšys tarp šizofrenijos vystymosi ir žolės rūkymo. Ją rūkantiems šizofrenija vystosi 6 kartus dažniau, ji gali atsirasti jaunesniame amžiuje“, – kalbėjo L.Gruzdytė.
Jei asmuo mokosi, jam tampa sudėtinga įsisavinti informaciją, šis poveikis gali tęstis iki savaitės po narkotiko vartojimo. Kanapių mėgėjai prasčiau mokosi, kartais nebaigia mokyklos – vėliau tai lemia nenusisekusią karjerą, mažą atlygį ir sudėtingus santykius su artimaisiais.
Kelis kartus stipresnės, nei hipių laikais
Įrodyta, jog kanapės blogina trumpalaikę atmintį, veikia apetitą, netgi – intelektą. „Paauglystėje rūkomos kanapės žmogaus IQ sumažina 6–8 punktais. Tai yra daug. Taip pat gajus mitas, jog kanapės nesukelia priklausomybės. Iš tiesų jei fizinė priklausomybė ir yra silpnesnė, tai psichologinė – tikrai labai stipri. Nutraukus vartojimą pasireiškia ir nuotaikų kaita, ir miego sutrikimai, nerimo priepuoliai. Tiems gudruoliams, kurie sako, jog nenorėdami galėtų nerūkyti, siūlyčiau tai išbandyti“, – sakė pašnekovė.
Iš istorijos žinome apie „gėlių vaikus“, kurie plačių klešnių džinsų kišenėse tikrai nešiojosi ne vieną suktinę.
Tačiau šiandieninės kanapės stipriai skiriasi nuo to, kuo svaiginosi „gėlių vaikai“ – auginant jas hidroponikos būdu specialiose patalpose, po specialiu apšvietimu vis didinamas augale esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinoido – kiekis. Jei hipiams užtekdavo kanapių su 5-7 proc. veikliosios medžiagos, tai šiandieninės kanapės jos turi 20–30 proc. ir dar daugiau.
„Kanapėse vis mažiau lieka kanabidiolio, kurio poveikis buvo šiek tiek saugantis, mažina psichozės riziką ir kai kalbama apie kokias nors kanapių gydančias savybes, tai jomis pasižymi būtent ši medžiaga. Tačiau dirbtinai veisiamose kanapėse jį išstumia tetrahidrokanabinoidas“, – kalbėjo pašnekovė.
„O man viskas dzin“ – šioje būsenoje galite užstrigti
Europoje bei Vakarų šalyse kanapių vartojimas jau stabilizavosi – tuo metu Lietuvoje paskutiniai duomenys rodo, jog kanapes rūkyti bandžiusių paauglių skaičius yra aukštesnis už Europos vidurkį.
„ Dar kartą pabrėžiu: retas žino, ar rūkoma tik „žolė“, o jei į ją įmaišyta įvairių sintetinių kanabinoidų, poveikis gali būti neprognozuojamas: nuo psichozės iki haliucinacijų. Registruota netgi mirčių, nuo tokių medžiagų vartojimo“, – sakė L.Gruzdytė.
Kitas aspektas – „žolė“ neretai tėra „tramplinas“ į kitas priklausomybes, JAV 75 proc. priklausomų asmenų turi ir priklausomybę nuo kanapių rūkymo.
Kanapės sukeltas „nerūpestingos“ būsenos efektas trunka kelias valandas. Tikrai? L.Gruzdytės teigimu, moksliškai įrodyta, kad kai mūsų smegenis ilgalaikis kanapių vartojimas pakeičia netgi anatomiškai.
„Negali sakyti, kad efektas trunka kelias valandas. Jei gausiai rūkoma žoles, įvyksta pokyčiai, kurių atgal neatsuksime. Kaip atrodo žolės parūkęs žmogus? Jam viskas yra gerai, jis neturi jokios motyvacijos kažkur eiti, kažką daryti. Jis gerai jaučiasi savo apsvaigime. Pažeidus už motyvaciją atsakingą smegenų sritį žmogus ir darosi savo emocine būsena, sprendimais panašūs į apsvaigusįjį. Vienintelis jo interesas lieka padaryti tai, kas privaloma, ir tada parūkyti „žolės““, – kalbėjo L.Gruzdytė.
