„Kiekvienam, kuris rūpinasi savo šeima ir savimi, pravartu žinoti sveikos, subalansuotos ir visavertės mitybos aspektus. Tai turi tapti gyvenimo būdu. Visada sakau, negalvokite „ko negaliu valgyti“, pagalvokite „ką galiu valgyti“. Negalvokite, ko turite atsisakyti. Geriau pagalvokite, kuo galite netinkamus produktus pakeisti ir būti sveikas“, – sako dietologė Ugnė.
Nuo ko pradėti?
Knygų, straipsnių apie sveiką mitybą – itin daug ir dažnas gali susirasti informacijos savarankiškai. Vis dėlto Ugnė rekomenduoja tai daryti su specialistų pagalba. „Krypčių kaip sveikai maitintis yra labai daug. Išsirinkti savąją bus pakankamai sunku ir imlu laikui. Taupykite jį ir kreipkitės profesionalios pagalbos. Taip sutaupysite laiko ir greičiau pradėsite jausti rezultatus“, – pataria Ugnė.
Pasak specialistės, labai svarbu skaityti produktų etiketes ir pirmiausia iš savo mitybos raciono išbraukti visą pridėtinį cukrų. „Yra tokių produktų, kurių netoleruojame ar kuriems esame alergiški. Cukraus vartojimas, nepriklausomai nuo to ar esate sveikas, ar alergiškas, ankščiau ar vėliau organizmui duoda neigiamą poveikį. Taigi atsisakę cukraus jau būsime padarę didelį darbą“, – sako U. Radzevičienė, įvardijanti cukrų, kaip didžiausią blogį.
Ar tik cukrus yra didžiausias mitybos priešas?
Iš savo mitybos raciono maisto pažangos ekspertė rekomenduoja išbraukti ne tik pridėtinį cukrų, bet ir greituosius angliavandenius bei gliuteną.
„Greitasis angliavandenis – tai trapučiai, įvairūs pusfabrikačiai iš baltų miltų, dribsniai, bandelės ir t.t. Greitąjį angliavandenį skaidyti pradedame dar burnoje. Tai daro mūsų seilės, kurios jį praktiškai ir suvirškina, todėl nepatiriame sotumo jausmo. Dėl to atsiranda įprotis užkandžiauti“, – akcentuoja Ugnė, patarianti trumpuosius angliavandenius keisti ilgaisiais angliavandeniais (pilno grūdo kruopomis) ir taip ilgiau išlaikyti sotumo jausmą.
Trečias blogis – gliutenas. Nesvarbu, ar jį toleruojate ar ne – jo taip pat vertėtų atsisakyti. Gliutenas arba glitimas (angliškai „gluten“) – tai apibendrintas baltymų, esančių kviečiuose, rugiuose ir miežiuose, pavadinimas. Pasak Ugnės, daugelis mūsų net neįtariame, kad esame šiems baltymams jautrūs.
„Gliutenas yra kenkėjas. Jis tarsi klijai, keliaujantys skrandžiu, virškinimo traktu, surenkantys visas šiukšles ir naikinantys žarnyno plaukelius“, – sako specialistė.
Tiesa, labiau Ugnės klientai nustemba, kai ji išbraukia dvi miltų rūšis, o į naudojamų produktų sąrašą įtraukia penkias: „Pasirinkimo tikrai yra daug, todėl, pavyzdžiui, įprotis – kepti blynus pusryčiams – neturi būti pakeistas kitu. Tiesiog, mano patarimas yra naudoti begliutenius miltus. Naudą pajaus visa šeima: ir tie, kas netoleruoja gliuteno, ir tie, kas nori padailinti savo kūno formas“, – teigia U.Radzevičienė.
Avinžirnių Renesansas
Ugnė pastebi, kad šiuo metu vyrauja net kelios sveikos mitybos tendencijos. Vieną jų – tam tikrų maisto grupių atsisakymas (pavyzdžiui, gliuteno) ir jų pakeitimas alternatyviais ir sveikais produktais.
Kita, itin populiarėjanti tendencija – vietinė virtuvė, t.y. pačių užaugintos daržovės, prieskoniai, vaisiai iš „močiutės sodo“. Žmonės pradeda rinktis kuo natūralesnius produktus. Taip pat pradedama įdėmiau skaityti produktų etiketes.
Į maisto racioną įtraukiama vis daugiau fermentuotų (raugintų) daržovių. Šalia įprastų – kopūstų, agurkų, pomidorų – atsiranda smidrai, brokoliai ir pan. Taip pat įtraukiami ir natūralūs probiotikai, padedantys ilgiau gyvuoti gerosioms bakterijos, kaip česnakas, svogūnas.
„Pastebiu, kad šiuo metu Renesenso laikus išgyvena avinžirniai. Ne tik kaip ankštinė daržovė, bet ir visi jų gaminiai. Aš pati juos dedu į padažus, salotas, gaminu sūrį ir netgi becukrius šokoladinius keksiukus. Jie tinkami ir paprastai virtuvei, ir gurmaniškam skoniui“, – pažymi Ugnė Radzevičienė.
Tai tik maža dalis to, apie ką mitybos pažangos specialistė Ugnė Radzevičienė kalbės lapkričio 8–10 d. „Baltijos maisto ir gėrimų BAF“ parodos metu, erdvėje „Virtuvės studija“ bei parodys, kaip pasigaminti begliutenius ir becukrius gaminius.
10 produktų, be kurių U. Radzevičienė neįsivaizduoja savo mitybos:
- Laukinė žuvis (otas, skumbrė), bet ne jos pusgaminiai ir ne Baltijos jūros žuvis.
- Visos jūros gėrybės.
- Visos prieskoninės žolės: bazilikas, kalendra, krapai, petražolė, ciberžolė, kuminas.
- Avokadas – jis padeda geriau pasisavinti vitaminus, esančius maiste.
- Pamirkyti anakardžio riešutai.
- Sezoninės daržovės.
- Vaisiai pagal sezoniškumą ir griežtai tik iki pietų.
- Visos pilno grūdo kruopos, o ypatingai grikiai.
