Daug daržovių rūšių maišyti negalima
„Savo klientams dažnai rekomenduoju praturtinti mitybą maistinėmis medžiagomis geriant daržovių sultis. Vaisius reikia valgyti, kramtyti, o daržoves galime drąsiai spausti, nes paprastai per dieną tiek daržovių, kad gautume pakankamai jose esančių naudingų medžiagų, nesuvalgome.
Tik svarbu žinoti, kad nereikėtų maišyti labai daug daržovių. Dažnai manoma, kad kuo daugiau, tuo geriau. Taip nėra. 3–4 daržovių rūšių visiškai pakanka, pavyzdžiui, morkos, salieras ir špinatai; morkos, burokėliai ir lapinis kopūstas.
Sultis visada naudinga paįvairinti lapinėmis daržovėmis, nes žalios spalvos daržovės turi daugiausiai mums naudingų medžiagų. Be to, jos turi chlorofilo, kuris pagal savo cheminę formulę labai panašus į hemoglobiną.
Nors daržovių sultys praktiškai neturi kalorijų, jos suteikia mums energijos, papildydamos organizmą vitaminais ir mikroelementais, bet neapkraudamos virškinimo sistemos. Sultys per žarnyno sieneles patenka tiesiai į kraują, todėl bent 1–2 kartus per savaitę jų išsispausti tikrai verta“, – sakė pašnekovas.
Pasak mitybos specialisto, išspaustas sultis išgerti reikėtų iš karto, tačiau pats gėrimo procesas turi būti ilgas – apie 15–20 min. Galima gerti per šiaudelį arba imituojant kramtymą, kad jau burnoje būtų pradėtas jų įsisavinimas. Mat, jeigu išgersime labai greitai, organizmas vandens perteklių iš karto norės pašalinti su šlapimu, o kartu pasišalins ir dalis maistinių medžiagų.
Paklaustas, kaip jis vertina patarimus kai kurias sultis, pavyzdžiui, burokėlių, prieš geriant keletą valandų palaikyti, antraip jos gali sukelti pykinimą, T.Kravecas tikino, kad tai vienas iš mitų.
„Visose kietosiose daržovėse yra eterinių aliejų, todėl siūloma išspaustas sultis palaikyti, kad tie eteriai išgaruotų. Tačiau jie nėra kenksmingi. Tuo tarpu dėl oksidacijos, t. y. sąlyčio su deguonimi, per valandą naudingų medžiagų sultyse sumažėja nuo 50 iki 70 proc.
Tiesiog reikia žinoti, kad burokėlių sultys dėl jose didelio esančių eterinių aliejų kiekio gali sukelti intensyvų kepenų valymosi procesą, kuris gali pasireikšti pykinimu, nes besivalydamos kepenys pašalina sukauptus toksinus. Todėl patartina burokėlius maišyti su kitomis daržovėmis, negerti jų vienų. Panašus yra ir petražolių sulčių poveikis“, – aiškino mitybos specialistas.
Pasak jo, išgauti maksimalų kiekį sulčių iš daržovių geriausia lėtaeige sulčiaspaude, kuri pajėgi išspausti sultis net ir iš lapų ar daigų (liucernų, saulėgrąžų, ožragių ir kt.). Turintiems galimybių auginti kviečių ar miežių želmenis, labai naudinga gerti jų sulčių, tačiau pirmą mėnesį nereikėtų viršyti 30 ml. Jeigu per daug aitrus skonis, galima praskiesti vandeniu.
Sujungus vaisių ir daržovių sultis, jų cheminė sudėtis pasikeičia, dėl to organizmui sunkiau pasisavinti maistines medžiagas.
Nemaišykite vaisių ir daržovių
Spaudžiant sultis nereikėtų maišyti daržovių su vaisiais. Sujungus vaisių ir daržovių sultis, jų cheminė sudėtis pasikeičia, dėl to organizmui sunkiau pasisavinti maistines medžiagas.
„Vaisius geriau palikti valgymui. Kai valgome vaisius, juose esantį cukrų gauname su ląsteliena, kuri padeda reguliuoti jo lygį organizme. Sulčių atveju ląsteliena atskiriama, todėl organizmui fruktozę paversti gliukoze jau sunkiau.
Jeigu jau būtinai norite vaisių sulčių, jas gerti reikėtų pirmoje dienos pusėje, kadangi šiuo paros metu organizmui lengviau įsisavinti fruktozę. Beje, žmonės dažnai klysta galvodami, kas yra daržovė, o kas – vaisius. Vaisiai yra tie, kurie dauginasi sėklomis arba kauliukais. Pavyzdžiui, pomidorai techniškai yra vaisiai“, – teigė T.Kravecas.
Mitybos specialistas taip pat pataria per daug nesižavėti žaliaisiais kokteiliais. Pasak jo, didžiausia blogybė, kad į juos pridedama per daug ingredientų: lapinės daržovės maišomos su įvairiais vaisiais ir riešutais. Taip pat į žaliuosius kokteilius pilami prekybos centruose pirkti augaliniai pienai, pavyzdžiui, migdolų, kokosų, o juk šie gėrimai gaminami iš koncentratų – miltelių, gaunamų išgarinant riešutų atliekas, taigi nėra natūralūs.
Mitybos specialistas taip pat pataria per daug nesižavėti žaliaisiais kokteiliais. Pasak jo, didžiausia blogybė, kad į juos pridedama per daug ingredientų.
Pasak jo, sveikas žaliasis kokteilis paprastai nebūna skanus, pavyzdžiui, špinatai, lapinis kopūstas, burokėlių lapai ir vanduo. O kai pridedama medaus, bananų ar kitokių vaisių, toks gėrimas jau negali būti vadinamas labai sveiku.
Dar viena svarbi taisyklė – tiek valgant vaisius, tiek gaminant glotnučius (kurie, beje, tikrai neturėtų būti vartojami dažnai), nemaišyti saldžių ir rūgščių vaisių. Saldūs vaisiai – tai bananai, vynuogės, persikai, persimonai, tam tikros obuolių rūšys. Pusiau rūgštūs – tai kriaušės, obuoliai, apelsinai, mandarinai, greipfrutai, ananasai, rūgštūs – kiviai.
Sumaišius saldžius ir rūgščius vaisius, dažnai atsiranda pilvo pūtimas, žmogus kurį laiką jaučiasi apsunkęs, ko neturėtų būti, nes organizmas suvirškina vaisius per valandą.
Kodėl nedera vaisiai, uogos ir riešutai
Taip pat nereikėtų maišyti vaisių ir uogų, nes skiriasi jų virškinimo greitis.
„Uogos – labai naudingas savo maistine verte produktas. Jos turi savybę paskatinti natūralų organizmo valymosi, t. y. toksinų pašalinimo, procesą, nesukeldamos jokių pašalinių pojūčių, kokius sukelia burokėlių, petražolių arba kviečių bei miežių želmenų sultys. Melionai ir arbūzai taip pat priskiriami prie uogų“, – aiškino pašnekovas.
Sumaišius saldžius ir rūgščius vaisius, dažnai atsiranda pilvo pūtimas.
Uogų netinka valgyti ir su riešutais, nes juose daug riebalų ir baltymų, o šios medžiagos nedera su angliavandeniais ir apsunkina virškinimą. Tačiau su namuose pasigamintu riešutų pienu jos tinka, kadangi jame nebėra ląstelienos, iš esmės tai maistinių medžiagų prisotintas vanduo, kuris iš karto pasisavinamas į kraują.
T.Kravecas dalijasi tokiu receptu: nakčiai pamerkti vandenyje migdolus, o kai jie išbrinksta, su visu vandeniu supilti juos į sulčiaspaudę ir išspausti migdolų pieną, tuomet trintuve jį sumaišyti su uogomis.
