Rugsėjį atliktoje apklausoje dalyvavo 200 respondentų, 9 iš 10 apklaustųjų – biuro darbuotojai, dirbantys sėdimą darbą. Didžioji dalis (57 proc.) apklausos dalyvių tvirtino, kad sėdėdami jie kasdien praleidžia po 6–8 valandas.
Mitybos specialistės Indrės Trusovės teigimu, mažas fizinis aktyvumas, kuriuo dažniausiai pasižymi sėdimą darbą turintys žmonės, daro didelę įtaką bendrai savijautai.
Darbas biure gali sukelti bene visas ligas
„Biuro darbuotojai dažniausiai pasižymi neaktyviu gyvenimo būdu, tad jiems padidėja tikimybė susirgti 2-ojo tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, turėti antsvorio. Taip pat juos dažniau kamuoja nemiga ir depresija, apatija, nugaros ir klubų skausmai, išauga rizika senatvinei demencijai“, – komentuoja I.Trusovė.
Apklausos duomenimis, 43 proc. respondentų teigė po darbo neužsiimantys jokiu sportu ar aktyvia fizine veikla. Beveik tiek pat asmenų (42 proc.) tvirtino sportuojantys, tačiau nereguliariai. Specialistė pabrėžia, kad norėdamas palaikyti gerą savijautą, žmogus turi kasdien būti fiziškai aktyvus bent 30–60 minučių.
„Dirbant sėdimą darbą bent pusvalandis aktyvios veiklos yra svarbu. Rekomenduoju vesti knygelę, kiek ir kada buvote fiziškai aktyvūs. Jei galimybės leidžia, patariu apsilankyti pas asmeninį trenerį ar kineziterapeutą, kuris individualiai jums parinks pratimus, sporto rūšį“, – tvirtina specialistė.
Kaip rodo apklausos duomenys, 40 proc. respondentų tvirtino, kad darbo metu dažnai jaučia stresą. Maža to, daugiau nei trečdalis (35 proc.) teigė dėl to patiriantys miego sutrikimus.
Stresas gali sukelti bene kiekvieną ligą.
„Stresas gali iššaukti bene kiekvieną ligą: bronchinę astmą, širdies ir kraujagyslių sutrikimus, dilgėlinę, žvynelinę, cukrinį diabetą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, hipertoniją, migreną, seksualinius, miego ir nervinius sutrikimus, depresiją, nutukimą ir daugelį kitų negalavimų“, – komentuoja I.Trusovė.
Dažnai skundžiamasi virškinimo sutrikimais
Apklausos duomenimis, beveik pusė (47 proc.) dalyvių pažymėjo, kad yra linkę skųstis virškinimo sutrikimais. Kaip teigia I.Trusovė, jei mityboje yra didelis kiekis „blogųjų“ riebalų, gali kamuoti padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Tokie sutrikimai gali turėti neigiamą poveikį organizmo maistinių medžiagų įsisavinimui.
„Visų medžiagų kiekis yra labai individualus kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į amžių, ūgį, svorį, fizinį aktyvumą, sveikatos būklę. Vis dėlto, jei trūksta kokių nors medžiagų, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, galima vartoti maisto papildus“, – sako ekspertė.
Tiesa, iš įprastų maisto papildų organizmas geba įsisavinti tik iki 30 proc. jam reikalingų medžiagų, todėl ji siūlo rinktis pagrįstus mikrokapsuliavimo principu.
Atsargiai su vaistais nuo skausmo
I.Trusovė tikina, kad organizmui ir medžiagų įsisavinimui įtakos turi ir skausmą malšinančių vaistų vartojimas. Kas trečias respondentas šiuos preparatus vartoja kartą per mėnesį arba rečiau, tačiau kas ketvirtas – kartą per dvi savaites arba rečiau.
„Skausmą malšinantys vaistai mažina organizmo gebėjimą įsisavinti jam reikalingas maisto medžiagas. Taip pat jie gali sukelti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, gali išsivystyti mažakraujystė, padidėja inkstų pažeidimų rizika. Žmonės dažnai neįvertina jų daromos žalos“, – teigia mitybos specialistė.