Reikalingas kone viskam
Vanduo padeda pernešti maistingąsias medžiagas į kitus organus, apsaugoti organizmą nuo perkaitimo, reguliuoti kūno temperatūrą, užtikrinti normalią vidinių organų veiklą, gali padėti sutrikus kraujotakai. Tad nieko keisto, kad nuo vandens kiekio organizme priklauso žmogaus savijauta – pavargus jis padeda atgauti jėgas, netgi ramina.
„Vanduo reikalingas norint užtikrinti organizmo gyvybines funkcijas. Taip pat – ir gerą išvaizdą: kad oda, plaukai, nagai būtų gražūs. Mūsų didžioji dalis, apie 70 proc. organizmo, sudaryta iš vandens, tad nieko keisto, kad jis toks svarbus ne tik mūsų išvaizdai, bet ir savijautai, nuotaikai, nervų sistemos veiklai, miegui, virškinimui. Trumpai tariant – viskam. Kai konsultuoju žmones dėl mitybos, pirmiausiai klausiu, kaip jiems sekasi vartoti pakankamai skysčių“, – pasakoja mitybos specialistė.
Anot jos, reikalingas suvartoti skysčių kiekis itin priklauso nuo paties organizmo – orientuotis reikėtų ir į žmogaus svorį.
„Vidutinė paros skysčių norma žmogui – 2 litrai, skaičiuojant, kad vienam kilogramui reikia 30 mililitrų skysčių. Tačiau ta norma kiekvienam žmogui yra skirtinga. Pavyzdžiui, jei žmogus sveria apie 50–60 kilogramų, jis turėtų vartoti ir daugiau skysčių – apie 40 ml. kilogramui“, – pataria I. Trusovė.
Į dienos skysčių normą klaidingai įtraukia ir sriubas
Kalbant apie žmonių skysčių vartojimo įpročius, daug kas klaidingai įsivaizduoja, kas patenka į tą per dieną reikalingą suvartoti skysčių kiekį.
„Žmonės dažnai nesupranta, kokie skysčiai reikalingi organizmui, o kokie tiesiog priskiriami prie maisto. Pavyzdžiui, sriuba ir visos sultys yra maistas. Tik gėrimai iki penkių kalorijų yra laikomi mums reikalingu skysčiu“, – teigia mitybos specialistė.
Anot jos, norint suvartoti reikalingą dienos skysčių normą, visų pirma reikėtų pažvelgti į vandenį. Tačiau suvartoti jo itin daug gali būti sudėtinga – beskonis vanduo atsibosta, netgi įgrista. Čia pagelbėti gali arbatos.
„Ypač žiemą, kai dar sunkiau išgerti reikiamą kiekį skysčių, gali praversti karštos arbatos. Jos gali būti naudingos ir vasarą, nes arbata gaivina ir tada, kai karšta. Be to, žalioji arbata valo šlakus ir toksinus iš organizmo. Taip pat – tonizuoja, suteikia energijos, o kai kurie sugeba kavą pakeisti juodąja ar žaliąja arbata“, – tvirtina pašnekovė.
Arbata padeda gauti būtinus mikrokomponentus
Ir iš tiesų – žalioji arbata savo sudėtyje turi daugybę antioksidantų, pagerina medžiagų apykaitą, fizinę būklę, lėtina odos senėjimą. Taip pat gerina smegenų darbą bei leidžia geriau susikaupti. Tiesa, šiltėjant orams žmonėms norisi šalto, gaivinančio gėrimo, o čia gali pagelbėti šaltos arbatos. Ją gaminant reikia tik vaizduotės. Ypač kai rinkoje galima rasti įvairiausių skonių žaliųjų arbatų. Pavyzdžiui, „Lipton“ siūlo ypač platų žaliųjų arbatų pasirinkimą – nuo grynos žaliosios iki žaliosios arbatos su citrinų žievelėmis, braškėmis ir avietėmis, gaivinančiomis mėtomis ir t.t.
Arbata ne tik atgaivina, bet ir užtikrina svarbių mikrokomponentų kiekį organizme. Pavyzdžiui, „Lipton“ žaliojoje funkcinėje arbatoje yra mums taip reikalingi vitaminai C ir B6. Taip pat žaliosios arbatos sudėtyje yra antioksidantų, kurie prisideda prie žmogaus sveikatos gerėjimo – mažina cholesterolio kiekį, padeda apsisaugoti nuo diabeto, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, padeda kovoti su nerimu, stresu.
Vaisinės „Lipton“ arbatos savo sudėtyje turi 3 komponentus (vaisius ir uogas). Asortimente galima rasti vyšnių, aviečių, imbiero ir egzotinių vaisių arbatų. Visos vaisinės arbatos sudarytos iš 100 proc. natūralių ingredientų.
„Užsiplikai arbatos, leidi jai atvėsti, pridedi ledukų ir gauni puikų gėrimą. Visada sakau, kad žmonės nebijotų fantazuoti, eksperimentuoti, įjungtų vaizduotę. Juk galima agurką, žoleles, vaisius, daržoves, uogas maišyti tiek su vandeniu, tiek su arbata. Tuomet išgausime naują skonį ir bus lengviau išgerti reikiamą skysčių kiekį“, – pataria I. Trusovė.
