Savo naujoje knygoje „Sveikata tavo pilve“ ji teigia, kad daugybės negalavimų būtų galima išvengti, jei tik suprastume, kaip veikia žarnynas. Juk žarnynas yra ne tik maisto virškinimo sistema. Jis lemia mūsų fizinę, dvasinę sveikatą, nuotaiką, protines galias, fizinį pajėgumą, emocinę gerovę ir net kūrybiškumą, rašoma „Alma littera“ pranešime žiniasklaidai.
Žarnyno sveikata yra kur kas daugiau nei vien geras virškinimas. Kai sutrinka žarnynas – antrosios mūsų smegenys, net būdami fiziškai aktyvūs, galime jaustis itin prastai. Sąnarių skausmas, nemiga, depresija, nutukimas yra tik nedidelė dalis sutrikimų, kuriuos gali iššaukti prasta žarnyno būklė.
„Žarnyno būklė atsispindi žmogaus vidų, egzistuoja tyrimų, kurie teigia, kad mūsų viduje gyvenančios bakterijos turi įtakos ne tik ligoms, bet ir elgesiui, netgi mūsų pomėgiams“, – teigia biomedicinos mokslų daktarė S. Čepkauskienė.
Ko, galbūt, nežinojote apie žarnas
• Žarnynas yra didžiausias jutimo organas. Įdomu tai, kad vyrų ir jaunų asmenų žarnynas ilgesnis.
• Žarnos prasideda nuo... burnos ir baigiasi storosios žarnos gale. Jų ilgis 7–9 metrai. Atlikti tyrimai patvirtina, kad bendras žarnyno paviršiaus plotas yra maždaug pusės badmintono aikštelės dydžio. Nemažai, tiesa?
• Dažniausiai manoma, kad plonoji žarna, kurioje vyksta daugiau kaip 90 proc. maisto medžiagų virškinimo ir pasisavinimo, tai jau tikrai plona ir dar mažesnė už storąją. Netiesa! Plonosios žarnos ilgis gali varijuoti nuo 3 iki 5,5–6 m ilgio. Tai maždaug atitinka vidutinio dydžio pikapo automobilio arba furgono ilgį. O storosios žarnos ilgis – tik 1,5 metro.
• Plonoji žarna nuo 2 iki 4 kartų siauresnė nei storoji. Plonosios žarnos skersmuo apie 2,5 cm, o storosios – 6–10 cm.
• Sveikų suaugusiųjų plonosios žarnos sienelės storis vidutiniškai siekia 1–3 mm. Tiek pat, kiek vienas ant kito sudėti du ar trys popieriaus lapai. Dėl to delikataus plonumo ši žarna yra labai lengvai pažeidžiama įvairių nepalankių jai veiksnių: streso, antibiotikų, netinkamų maisto produktų, žalingų įpročių. Storojo žarnyno sienelės storis svyruoja nuo 2 iki 4 mm.
• Svarbiausia virškinimo fazė vyksta plonojoje žarnoje. Čia ir nulemiama, ar toleruojame laktozę, koks maistas mums sveikas ir koks sukelia alergiją. Kai plonoji žarna baigia skaidyti maistą ir pasisavina maistines medžiagas, nesuvirškintos augalinio maisto dalys, žinomos kaip skaidulos, patenka į storąją žarną. Skaidulos – pagrindinis žarnyno bakterijų maistas.
• Paprastai maistas virškinamuoju traktu pereina per 24–72 valandas. Tikslus laikas priklauso nuo suvalgyto maisto kiekio ir rūšies. Įprastas laiko intervalas apima: skrandžio ištuštinimą (2–6 val.), plonosios žarnos tranzitą (2–6 val.), storosios žarnos tranzitą (10–59 val.) ir viso žarnyno tranzitą (10–73 val.).
• Maistui nukeliavus iš skrandžio į plonąją žarną, vidutiniškai gali prireikti nuo vienos iki trijų dienų, kol jis visiškai pereis per likusią virškinimo sistemą ir bus pašalintas.
• Virškinimo greitis taip pat priklauso nuo to, ką valgėte. Kol visiškai bus suvirškinta mėsa ir žuvis, gali užtrukti ir 2 dienas, o vaisiams ir daržovėms suvirškinti gali užtekti ir mažiau nei dienos. Vaisiai ir daržovės – skaidulų turintys maisto produktai – itin naudingi, nes padeda virškinimo sistemai veikti efektyviau.
Paslaptingas bakterijų gyvenimas
• Žarnyne gyvena apie 1,5–2 kg bakterijų, o tai yra daugiau, nei sveria mūsų smegenys. Nors daugiausia bakterijų ir jų rūšių tarpsta žarnyne, tačiau nereiktų pamiršti, kad jų yra ir ant mūsų odos, burnoje bei makštyje.
• Kiek iš tiesų skirtingų rūšių bakterijų gyvena žarnyne, tiksliai pasakyti sunku – įvairiuose šaltiniuose ir tyrimuose vertinimai skiriasi. Tačiau manoma, kad žarnyne yra net 5000 skirtingų bakterijų rūšių bendruomenė, arba mikrobiota, kuri laikui bėgant (su amžiumi) kinta.
• Jeigu suskaičiuotume visas bakterijų rūšis, būtų apie 100 trln. mikrobų. 95 % mūsų žarnyno bakterijų klesti storojoje žarnoje. Taigi, jūsų žarnyne esama daugiau bakterijų nei žmonių Žemėje.
• Dažnai manoma, kad subalansuotos žarnyno bakterijos turi apie 85 proc. gerųjų ir 15 proc. blogųjų, arba patogeninių, bakterijų. Visgi dar nėra iki galo žinoma, kurias bakterijas įrašyti į aiškias „gerųjų“ ir „blogųjų“ kategorijas, vyksta įvairūs tyrimai, kokie jų privalumai ir trūkumai.
• Visi esame unikalūs – nėra dviejų vienodų mikrobiotų (net ir dvyniams). Identiški ir neidentiški dvyniai turi tik apie 50 proc. bendrų bakterijų grupių.
• Daugybė žarnyno bakterijų sudėties tyrimų parodė, kad kiekvienas ištirtas asmuo turi tarsi savo unikalų mikrobiotos „pirštų atspaudą“. Mokslininkai teigia, kad kai kurios mūsų mikrobiotos dalys yra paveldimos ir suformuotos per genus, tačiau kitas lemia mūsų aplinka, mityba, stresas, ligos, kiti veiksniai.
• Žarnyno bakterijos lemia ir mūsų kraujo grupę.
• Viršutinėse virškinamojo trakto dalyse bakterijų mažiau, o apatinėse (storojoje žarnoje ir išangėje) – labai daug.
• Mūsų žarnyne gyvena daugybė įvairių rūšių bakterijų, iš kurių
dažniausiai minimos ir ištirtos laktobakterijos ir bifidobakterijos. Bifidobakterijų, saugančių ir stiprinančių žarnyno sveikatą, daugiausia yra storajame žarnyne. Šios bakterijos iš dalies atsparios skrandžio sulčių naikinamajam poveikiui, slopina auksinių stafilokokų, salmonelių, dizenterijos sukėlėjų dauginimąsi žarnyne. Laktobakterijų, kurios ypač svarbios virškinant maistą, daugiausia aptinkama plonajame žarnyne ir jų ypač sumažėja ilgiau vartojant antibiotikus.
• Kol žarnyne vyrauja gerosios bakterijos, esame sveiki. Jei nepakanka naudingųjų bakterijų, maistas ilgiau užsibūna nesuvirškintas ir ima pūti išskirdamas organizmą ir mintis nuodijančius toksinus. Tokioje terpėje ima vyrauti patogeninės bakterijos, įvairūs parazituojantys grybeliai, kurie trikdo medžiagų apykaitą ir sukelia daugybę negalavimų, gali prišaukti ir rimtas lias: cukrinį diabetą, Alzheimerį, depresiją. Ilgainiui nusilpsta imunitetas, išsivysto avitaminozė, mažakraujystė ir kt.
• Daugiausia žarnyno mikrobiotos – storojoje žarnoje, o bakterijų pasiskirstymas priklauso nuo įvairių veiksnių: pH, tulžies rūgšties, peristaltikos aktyvumo, gleivių, mitybos, fizinio aktyvumo, kokius vaistus vartojate ir kaip jie veikia žarnyno mikroflorą, patiriamo streso ir pan.
• Žarnyno sveikatą lemiančios gerosios probiotinės bakterijos – jautrūs organizmai. Netinkama mityba, piktnaudžiavimas greituoju maistu, kasdienė įtampa, judėjimo stoka, alkoholis ir gausus konservantų maistas, kaip ir aplinkos tarša tiek lauke, tiek namuose, gali sutrikdyti bakterijų pusiausvyrą žarnyne.
• Ypač didelis naudingųjų mikroorganizmų priešas yra antibiotikai, kuriuos raginama vartoti labai atsakingai ir skirti tik tada, kai būtinai reikia.
• Kaip žinoti, kada gerųjų bakterijų trūksta? Tai išduoda nuovargis, išsipūtęs pilvas, žarnyne besikaupiančios dujos, dažnas vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, blogas burnos kvapas, energijos stoka, dirglumas, antsvoris, grybelinės ligos. Gali slinkti plaukai ir lūžinėti nagai, prastėja odos būklė – ji tampa pilka ir sausa, atsiranda bėrimų.
