Imuniteto stiprinimui – natūralūs šaltiniai
Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova „Arimex“ pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad sveikata būtina rūpintis visus metus, nors apie imuniteto stiprinimo prevencines priemones daugiausia kalbama būtent rudenį ir žiemą. Šiuo metų laikų ypač daug informacijos girdime apie vitaminų C, D, beta karoteno, polinesočiųjų, omega-3 riebalų rūgščių naudą bei tinkamo baltymų kiekio įtaką imuniteto stiprinimui.
Pasak gydytojos, visus šiuos komponentus galime rasti natūraliuose šaltiniuose: „Nors mūsų organizmui reikalingo vitamino D kiekio vien su maistu gauti būtų sudėtinga, greta šio vitamino papildų vartojimo neturėtume užmiršti ir savo maisto raciono: vitamino D gausu riebesnėje žuvyje, kiaušinio trynyje bei pieno produktuose. Puikus vitamino C šaltinis – raugintos daržovės, pavyzdžiui, kopūstai, taip pat paprika, tokie citrusiniai vaisiai kaip apelsinai ar kiviai, taip pat žaliosios, lapinės daržovės: špinatai ar petražolės. O štai omega-3 riebalų rūgščių gausu žuvyje, riešutuose bei įvairiose sėklose.“
E.Kliukaitės-Sidorovos teigimu, nereikėtų užmiršti ir tokių imunitetą stiprinančių produktų kaip imbieras, citrina, medus, česnakas, taip pat šviežių vaisių, daržovių. Be to, čia svarbus ir pakankamas baltymų kiekis maisto racione, kurių galime rasti liesoje mėsoje ir žuvyje, raugintuose pieno produktuose bei augalinės kilmės atstovuose – įvairiose kruopose, daržovėse, ankštiniuose augaluose, riešutuose, sėklose.
Riešutai – stipresniam imunitetui
E.Kliukaitės-Sidorovos teigimu, riešutai turi teigiamą įtaką mažinant cholesterolio kiekį kraujyje, prevenciškai veikia prieš cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligas, taip pat stiprina imunitetą.
„Dėl šių priežasčių dalį paros riebalų kiekio, reikalingo energijai palaikyti, reikėtų keisti būtent riešutais, taip pat juos verta rinktis kaip saldėsių pakaitalą užkandžiams. Visi riešutai vienodai svarbūs ir naudingi mūsų organizmui, todėl labai svarbu savo maisto racione užtikrinti jų įvairovę“, – pagrindine taisykle dalijasi E.Kliukaitė-Sidorova.
Pasak gydytojos, graikiniuose, bertoletijų (braziliškuose) bei pekaninių karijų riešutuose yra gausu polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių. Be to, riešutuose gausu maistinių skaidulų, ląstelienos bei mineralų – kalio, kalcio, magnio, vario, fosforo, magnio ir vitamino E.
Kad iš suvartojamų riešutų gautume daugiausiai naudos, svarbu juos rinktis natūralius, be druskos ar cukraus priedų. Taip pat vertėtų neužmiršti, kad tai kaloringas maisto produktas, todėl maisto krepšelyje turi būti vartojamas kaip priedas šalia kitų maistinių medžiagų turinčių produktų.
„Riešutų paros norma turėtų būti 30–40 g, tai būtų 30 migdolų, 10 brazilijos riešutų, 15 anakardžių, 20 lazdyno riešutų, 30 pistacijų, apie 20 graikinių riešutų puselių, 15 makadamijų, saujelė žemės riešutų ar 15 pekano riešutų per parą“, – skirtingų riešutų paros normas vardija gydytoja dietologė E.Kliukaitė-Sidorova.
Šaltasis metų laikas keičia mūsų mitybos ypatumus
Lietuvoje, priklausomai nuo sezoniškumo, keičiasi ir žmonių valgymo įpročiai, pirkinių krepšelis: „Štai vasarą, kai karšta, norisi lengviau virškinamo, lengvesnio maisto, turinčio mažiau kalorijų. Žiemą daugiau vyrauja šiltas maistas, įvairios sriubos, mūsų racionas daugiau pasipildo citrusiniais vaisiais bei kitomis daržovėmis.
Svarbu nepamiršti, kad riešutai yra ne tik puikus užkandis, bet ir mūsų gaminamų patiekalų ingredientas, puikiai tinkantis salotoms, košėms ir kitiems patiekalams“, – apie mitybos ypatumus atvėsus orams pasakoja „Arimex“ kokybės vadovė Žaneta Gupta.
Ekspertės teigimu, „vartotojų sąmoningumui augant ir vis stipriau atgręžiant į sveikus produktus, riešutų ir džiovintų vaisių be pridėtinio cukraus vartojimas smarkiai auga. Tai ypač gerai pastebima COVID-19 akivaizdoje. Žmonės ieško sveikų užkandžių, kurie pravertų dirbant iš namų, sportuojant“.
