– Endoskopinės nosies ir sinusų operacijos – kokios tai operacijos, kokias problemas jos sprendžia?
– Endoskopinės sinusų operacijos – tai minimaliai invazyvus chirurginis gydymas, naudojant endoskopinę techniką, kai atstatomas prienosinių ančių natūralių angų drenažas ir pagerinama sinusų ventiliacija. Endoskopine technika chirurgiškai galima gydyti labai daug nosies ligų: pvz., lėtinį sinusitą, nosies polipozę. Galima atlikti ir endoskopinę nosies pertvaros iškrypimo atitaisymo – t.y. septoplastikos operaciją.
Endoskopo kontrolėje galima atlikti apatinių nosies kriauklių plastiką, šalinti gerybinius ir piktybinius auglius. Jeigu kalbant plačiau, endoskopu galima šalinti tam tikrus auglius iš smegenų, akiduobių. Pavyzdžiui, viena dažniausiai atliekamų endoskopinių vadinamų kaukolės pamato operacijų – hipofizės auglių šalinimas per nosį. Tokiu atveju gydytojas rinologas paruošia nosį kaip koridorių neurochirurgui link smegenų auglio, o po auglio pašalinimo sutvarko nosies ertmę.
Kaip matote, endoskopinių nosies operacijų yra labai įvairių ir jomis „Baltijos ir Amerikos klinikoje“ sprendžiame labai daug problemų. Specialios technikos naudojimas šių operacijų metu padeda išvengti odos pjūvių ir randų.
– Kaip atrodo pati operacija?
– Operacija atliekama bendrinėje nejautroje, tai reiškia, kad jos metu pacientas miega. Naudojamas endoskopas – vamzdelis su optine sistema ir šviesos šaltiniu, kuris sujungtas su vaizdo sistema. Taigi chirurgas, įkišęs endoskopą į nosį, prieš save ekrane mato padidintą nosies ertmės vaizdą. Šalia naudojama daug įvairių kitų instrumentų, pritaikytų dirbti nosies viduje, pvz., šeiveris – specialus jėgos instrumentas, kurio galiuką įkišus į nosį patologiniai audiniai (polipai ar auglys) įsiurbiami ir susmulkinami besisukančių ašmenų. Šis instrumentas padeda labai tiksliai ir švariai operuoti sinusų viduje ir kruopščiai pašalinti visus nosies polipus.
Kartais operacijų metu gali būti naudojami netgi grąžtai. Jeigu kalbėtume apie lėtinio sinusito gydymą, tai endoskopu randamos natūralios prienosinių ančių angos, kurios atveriamos ir padidinamos, išvalomi patologiniai audiniai, polipai iš sinusų, kad pagerėtų jų ventiliacija ir lengviau patektų purškiami vaistai, galintys palengvinti paciento savijautą.
Taigi endoskopinės operacijos – didelio kruopštumo ir nemažų techninių sąnaudų reikalaujantis gydymas.
– Kaip tokios operacijos būdavo atliekamos anksčiau?
– Turbūt visi esate girdėję šiurpių istorijų apie sinusų punkcijas didelėmis geležinėmis adatomis. Ankščiau sinusitas, kurio nepagydydavo antibiotikai, būdavo gydomas daugkartinėmis pukcijomis ir praplovimais. Tai tikrai ne itin maloni procedūra pacientui. Nosies polipai dažnai būdavo operacijos metu ,,apskabomi’’ specialiomis kilpomis, tačiau nepašalinant jų iš sinusų vidaus ir neatveriant plačiau sinusų angų, jie greitai ataugdavo. Tad tokie pacientai būdavo etatiniai LOR skyriaus klientai, kuriems tekdavo ištverti net ne kelias, o keliolika operacijų per gyvenimą.
Dar buvo populiari radikali žandinio sinuso operacija – kai po lūpa buvo daromas pjūvis, atveriamas nedidelis langelis ir patologinės masės išvalomos išoriškai, tačiau kadangi dažnu atveju natūrali ančio anga likdavo blokuota, tai problema netrukdavo atsinaujinti.
– Kas yra lėtinis sinusitas?
– Tai prienosinių ančių gleivinės uždegimas, kuris tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius. Lėtinio sinusito metu ančius išklojanti gleivinė paburksta, sustorėja, pradeda išskirti didesnį kiekį gleivių, kurios sunkiai nuteka į nosį, nes natūralios sinusų angos irgi būna užburkusios, užsidariusios. Tada gali prisidėti infekcija ir visa tai sąlygoja paciento patiriamus simptomus: nosies užgulimą, padidintą sekreciją iš nosies, spaudimą, tempimą sinusų projekcijoje ir pan. Nuolatinis gleivinės sustorėjimas ar pakitimai nulemia tolesnes problemas, nors tuo metu pacientas ir nejaučia ypatingo diskomforto.
– Kokios lėtinio sinusito priežastys?
– Priežastys gali būti įvairios: nosies polipozė, alergijos, nosies pertvaros iškrypimas, anatomiškai siauros sinusų angos, infekcija, specifinės sisteminės ligos (pvz. cistinė fibrozė ar imunodeficitinės ligos). Taip pat organizmo nesugebėjimas susitvarkyti su bakterijomis ar iškreipta organizmo reakcija į sukėlėjus, į kuriuos sveikų žmonių organizmas išvis nereaguoja.
– Kada reiktų ryžtis operacijai?
– Paprastai sakant, operaciją reiktų daryti tada, kai maksimalus medikamentinis gydymas neduoda efekto, t.y., nepaisant vaistų vartojimo išlieka apsunkintas kvėpavimas per nosį, nosies užgulimas, sekrecija iš nosies, pasikartojantys sinusitai, veido spaudimo/skausmo pojūtis ties sinusų projekcija, prasta uoslė, kosulys, nuovargis, dirglumas, prastas miegas.
Kartais chirurgiškai tenka koreguoti nosies anatomiją, kai sinusitą sukelia ar trukdo jį gydyti labai smarkiai iškrypusi nosies pertvara, neleidžianti normaliai naudoti hormoninių gydančių purškalų į nosį.
– Kiek laiko trunka pati operacija?
– Operacija, priklausomai nuo jos apimties, gali trukti nuo 1 iki 2 valandų.
– Kokios galimos komplikacijos, ar jos dažnos?
– Norėčiau pabrėžti, kad endoskopinės nosies operacijos yra saugios. Retai gali pasitaikyti stipresnis kraujavimas iš nosies, mėlynė po akimi, ūminis sinusitas. Sunkių komplikacijų, tokių kaip smegenų skysčio iš nosies tekėjimas, optinio nervo pažeidimas, žvairumas, dažnis nesiekia ir pusės procento.
Išvengti komplikacijų padeda chirurgo patirtis, Dar labai svarbu gerai išanalizuoti paciento anatomiją prieš operaciją, todėl dažniausiai reikalinga prienosinių ančių kompiuterinė tomografija.
– Kokia priežiūra reikalinga po operacijos?
– Pooperacinės priežiūros aspektus visada rekomenduočiau smulkiai aptarti su operavusiu gydytoju. Tai būtų nosies plovimas jūros vandeniu, aliejinių lašų lašinimas, kad po operacijos nosyje susidarę kraujo krešuliai atmirktų ir lengviau pasišalintų gijimo metu. Pati asmeniškai pacientus pasikviečiu bent vieną kartą apsilankyti pooperacinio gijimo metu, kad apžiūrėčiau nosies ertmes, jeigu reikia – būtų išvalytos siurbliu arba pašalintos besiformuojančios sąaugos. Sąaugos – tai tokie audinių suaugimo tilteliai nosyje, kurie vėliau gali lemti blogus operacijos rezultatus, pavyzdžiui, trukdyti kvėpuoti. Tam tikrai atvejais gali tekti vartoti intranazalinius ar geriamus hormonus bei antibiotikus.
– Kiek laiko po operacijos žmogus yra nedarbingas? Kokia būna savijauta?
– Paciento nedarbingumas po operacijos priklauso nuo jo darbo pobūdžio. Jeigu tai sėdimas darbas ofise, tai prie kompiuterio iš namų jau galima dirbti kitą dieną, o į darbą galima eiti jau po 2-3 dienų. Jeigu darbas fiziškai intensyvus, gali tekti nedirbti ir 2 savaites.
Dažniausiai pacientų savijauta po operacijos yra gera, nosies neskauda, veidas be mėlynių ar kitų išoriškai matomų pasikeitimų, vargina tik nosies užgulimas, kuris yra laikinas ir palaipsniui mažėjantis. Dažniausiai kvėpavimas per nosį ryškiai pagerėja jau iškart po operacijos, o kartais reikia ir kelių savaičių. Tai priklauso nuo to, kokia liga gydyta chirurgiškai. Jei tai buvo lėtinis sinusitais su pilna nosimi polipų ir operacijos metu visi polipai buvo išvalyti, prienosiniai ančiai atverti ir išvalyti, tai kvėpavimo nosimi pagerėjimas jau jaučiamas kitą dieną pašalinus tamponus iš nosies (jeigu jie apskritai būtų dedami). Jeigu tai endoskopinė nosies pertvaros tiesinimo ir apatinių nosies kriauklių mažinimo operacija, tai reikia bent savaitės kitos, kad pacientas jaustų kvėpavimo per nosį pagerėjimą, nes operuotos nosies gleivinės patinsta, susikaupia kraujo krešulių nosies ertmėse.
Ilgiau užsitęsusi prastesnė savijauta daugiau susijusi su nosies tamponavimu po operacijos, nes iš patirties galiu pasakyti, kad pacientui sunkesnė būna ta viena naktis po operacijos kai nosyje yra tamponai. Visgi noriu pabrėžti, kad endoskopinė chirurginė technika labai dažnai leidžia išvengti pooperacinio nosies tamponavimo ir pacientui po operacijos nebereikia nosies landų užkimšti tamponais. Dažnai užtenka įdėti specialias kempinėles, kurios pooperaciniu periodu ištirpsta savaime.
Aišku, gali būti ir atvejų, kai tamponuoti tikrai reikia ir gali tekti tamponus laikyti netgi ilgiau nei vieną parą.
– Kiek kainuoja tokia operacija?
– „Baltijos ir Amerikos klinikoje“ ši operacija kainuoja apie 2000 Eurų.
