Mažina širdies ligų riziką
Mononesotieji riebalai, esantys riešutuose, padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, o juose esančios skaidulos – uždegimų pavojų; antioksidantas vitaminas E apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų pažeidimo ir padeda palaikyti medžiagų apykaitos procesus, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Iki šiol didžiausio mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai įrodo, kad didžiausia nauda jaučiama valgant riešutus reguliariai. Amerikos koledžo kardiologijos leidinio duomenimis, buvo ištirta daugiau nei 210 tūkst. žmonių, kurie per 32 metus pasidalijo informacija apie savo mitybos įpročius ir sveikatą.
Penkis kartus per savaitę valgant po vieną porciją riešutų, širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė sumažėjo 19 proc.
Rezultatai parodė, kad tie, kurie kasdien valgė įvairių riešutų (migdolų, anakardžių), turėjo daug mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar vainikinių arterijų liga, palyginti su žmonėmis, kurie retai arba niekada valgė riešutų.
Pavyzdžiui, penkis kartus per savaitę valgant po vieną porciją riešutų (14 ar 28 g), širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė sumažėjo 19 proc., o koronarinės ligos – 21 proc.
Gerina smegenų veiklą
Mineralai – kalcis, kalis, fosforas ir magnis, – esantys riešutuose, yra svarbūs mūsų nervinei sistemai ir smegenų veiklai, antioksidantas E apsaugo ląstelių membranas nuo laisvųjų radikalų žalos, o riebalų rūgštys omega-3 ir omega-6 gerina smegenų funkcijas.
Loma Linda universiteto (JAV) tyrėjai teigia, kad reguliariai valgant riešutus gerėja mokymosi įgūdžiai bei atmintis. Tyrime, paskelbtame ,,FASEB Journal“, pastebėta, kad tiriamųjų smegenyse pasireiškė poveikis valgant pekano, pistacijų, žemės, anakardžių, migdolų riešutų. Rezultatai parodė, kad pistacijos sukelia didžiausią reakciją skatinant pažinimo, mokymosi bei suvokimo procesus.
Graikiniai riešutai ne be reikalo vadinami smegenų maistu.
Taip pat graikiniai riešutai ne be reikalo vadinami smegenų maistu. Juose yra daug vitamino E – būtino mūsų smegenims. Štai Čikagos Rush universiteto (JAV) Medicinos centro tyrėjai išanalizavo 6 tūkst. žmonių gyvenimo būdo įpročius.
Išvados parodė, kad tie, kurie valgė produktų, kurių sudėtyje yra vitamino E, sumažino atminties sutrikimų pavojų. Remiantis Alzheimerio tyrimų centro duomenimis, vitaminas E gali užkirsti kelią laisviesiems radikalams, kurie gali pažeisti smegenų ląsteles.
Antioksidantų šaltinis – jaunystei ir ligų prevencijai
Graikiniai, anakardžių, bertoletijų riešutai turi antioksidantų ir omega-3 riebalų rūgščių, padedančių puoselėti jaunystę ir užkirsti kelią ankstyvoms raukšlelėms. Šiuose riešutuose taip pat yra daug vitamino B, itin svarbaus gerai mūsų odos būklei.
Migdolai mūsų odai naudingi dėl juose esančių baltymų, riebalų rūgščių ir skaidulų. Jie turi priešuždegiminių savybių, tad gali padėti sumažinti odos patinimą.
Arkansaso mitybos centro tyrėjai, naudodami ORAC metodą (deguonies absorbcijos galia), išanalizavo daugiau nei 100 maisto produktų. Mokslininkai nustatė, kad pekanų riešutai turi daugiausiai antioksidacinių savybių.
Visuose riešutuose gausu antioksidantų. Jie svarbūs mūsų organizmui, nes padeda apsisaugoti nuo oksidacinio streso, kuris gali pažeisti ląsteles, paskatinti uždegimus, senėjimo procesą ir vėžio vystymąsi.
Taigi riešutus verta įtraukti į kasdienę savo mitybą dar ir dėl to, kad juose yra gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, turinčių priešuždegiminių savybių, taip pat mineralų – kalio, mangano, kalcio, geležies, magnio, cinko, fluorido. Rekomenduojama riešutų paros norma – apie saują. Žinoma, reikia nepamiršti, kad riešutai gali sukelti alergiją, todėl jie tinka tik riešutams nealergiškiems žmonėms.
