Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mokslininkai: du trečdaliai vaikų miega prastai ir per mažai

Kas penktas keturiolikmetis miega nepakankamai, 17 proc. 7–14 metų vaikų neužmiega pernelyg ilgai ir tik trečdalis vaikų nepatiria jokių su miegu susijusių sunkumų, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų grupės tyrimas.
Miegantis vaikas
Miegantis vaikas / 123RF.com nuotr.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, vykdydami tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“ mokslininkai šeimų klausė, kaip jų vaikams sekėsi mokytis „ilgojo“ karantino laikotarpiu, kiek laiko jie kasdien leisdavo prie ekranų mokymuisi ir kiek – pramogoms, kaip jie jautėsi, kokia buvo jų sveikata ir miego kokybė.

„Tyrimo rezultatai liūdina. Tai iškalbingi duomenys, surinkti mokslinio tyrimo metu apklausus beveik 600 tėvų, auginančių 7–14 metų vaikus. Akivaizdu, kad vaikų miego temai reikia daugiau dėmesio“, – sako tyrėjų grupės narė dr. Rūta Praninskienė, Santaros klinikų gydytoja, Vaikų neurologijos skyriaus vedėja.

Vilniaus universiteto nuotr./Ekranu naudojimosi trukmė
Vilniaus universiteto nuotr./Ekranu naudojimosi trukmė

Jai antrina ir kita tyrimo grupės mokslininkė, VU Psichologijos instituto tyrėja ir Varėnos švietimo centro psichologė Edita Baukienė: „Karantino metu pakitęs dienos režimas sudarė sąlygas miego ritmo disbalansui, be to, itin stipriai išaugo vaikų naudojimasis ekranais mokymosi, laisvalaikio ar pramogų tikslais. O ilgesnis buvimas prie ekranų, vėlyvesnė miego pradžia ir trumpesnis miegas – labai nepalankus derinys vaikų psichikos sveikatai.“

Didesni vaikų miego sunkumai siejasi su prastesne emocine savijauta ir elgesio sunkumais, mažesniu fiziniu aktyvumu, prastesne fizine sveikata, mažesniu noru mokytis ir prastesniais mokymosi rezultatais, rodo tyrimas.

Kas penktas miega per trumpai

Pasak R.Praninskienės, nustatyta, kad 16 proc. tyrime dalyvavusių 7–13 metų vaikų ir net 22 proc. 14 metų vaikų miego trukmė yra nepakankama, atsižvelgiant į miego trukmės gaires, patvirtintas Amerikos pediatrų asociacijos kartu su JAV Nacionaliniu miego fondu ir Amerikos Miego medicinos akademija. Be to, 17 proc. vaikų užmigimo periodas yra per ilgas, užima daugiau nei pusvalandį (turėtų trukti iki 30 min.).

Gydytoja neurologė pabrėžia, kad trumpesnis vaikų miegas ir ilgesnė užmigimo trukmė siejasi ne tik su prastesne vaikų emocine, fizine sveikata ir elgesio sunkumais, bet ir su ilgesniu naudojimusi ekranais (tiek ugdymosi, tiek laisvalaikio tikslais) bei su pernelyg dideliu įsitraukimu į veiklas internete.

Vilniaus universiteto nuotr./Rūta Praninskienė
Vilniaus universiteto nuotr./Rūta Praninskienė

„Tyrimo rezultatai parodė, jog vos daugiau nei trečdalis, tik 34 proc., vaikų neturi miego sunkumų. Likusioji dalis patiria vienokių ar kitokių miego sunkumų: 33 proc. nubunda naktimis, 37 proc. sapnuoja košmarus, 36 proc. kalba per miegus, 15 proc. patiria kitų miego sunkumų, pvz., negali užmigti, miega neramiai, vaikšto per miegus ir panašiai“, – sako gydytoja.

Kaip padėti vaikams išsimiegoti?

Pasak mokslininkų, pastebėtos aiškios sąsajos tarp miego kokybės ir dienos režimo. Vaikams, kurių miego tvarka buvo pastovi ir nuosekli – jie kasdien eidavo miegoti ir keldavosi panašiu metu, su pusvalandžio paklaida – pavykdavo greičiau užmigti ir miegoti ilgiau. „Greičiau užmigdavo ir ilgiau miegodavo ir tie vaikai, kurių fizinis aktyvumas dienos metu buvo didesnis,“ – pastebi E.Baukienė.

Be to, psichologė pabrėžė, jog tyrimo metu buvo pastebėta, kad ilgiau miegančių ir greičiau užmiegančių vaikų noras mokytis buvo didesnis, o mokymosi rezultatai – geresni. Akivaizdi miego nauda įsimenant per dieną išmoktus naujus dalykus, nes būtent miego metu informacija yra „įrašoma“ į ilgalaikę atmintį.

„Pakankamos trukmės miegas padeda geriau išlaikyti dėmesį, įsisavinti žinias ir pagerina nuotaiką. Be to, miego kokybė ir mokymosi motyvacija gali atspindėti ir vaikų psichologinę būseną apskritai, tad šiuos aspektus verta tyrinėti ir toliau“, – sako psichologė.

Vilniaus universiteto nuotr./Edita Baukienė
Vilniaus universiteto nuotr./Edita Baukienė

Tyrėjai apibendrina, jog geresnę miego kokybę padeda palaikyti didesnis fizinis aktyvumas dieną, pastovus miego režimas ir trumpesnis naudojimasis ekranais, ypač pramogų tikslais ir ypač vakare.

Mokslininkai rekomenduoja

Laikytis tinkamos miego higienos ir pakankamą miego trukmę laikyti šeimos prioritetu:

  • Laikytis miego režimo: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu.
  • 6-13 m. vaikai turėtų miegoti 9-11 val., o 14-17 m. paaugliai – 8-10 val.

Būti fiziškai aktyviems ir leisti laiką lauke:

  • Užtikrinti, kad dienos metu vaikas užsiimtų įvairia ir įdomia veikla, įskaitant fizinį aktyvumą, ir bent 30 –60 min. pabūtų lauke natūralioje šviesoje pirmoje dienos pusėje, kad būtų užtikrintas natūralus miego hormono melatonino gamybos ciklas: taip dieną išliksime budrūs, o naktį miegosime be prabudimų.
    Vilniaus universiteto nuotr./7 -14 metų vaikų miego sunkumai
    Vilniaus universiteto nuotr./7 -14 metų vaikų miego sunkumai

Tinkamai naudotis ekranais:

  • Bent pusvalandį ar valandą iki miego nesinaudoti ekranus turinčiais prietaisais.
  • Nelaikyti jokių ekranus turinčių prietaisų kambaryje, kuriame miegama.
  • Kalbėtis su vaikais apie neigiamą ekranų poveikį miegui bei nakties miego trukmės svarbą psichinei ir fizinei sveikatai, mokymosi rezultatams.
  • Vengti stresą didinančio (smurtinio, bauginančio, įtampą keliančio) ir amžiaus neatitinkančio turinio, kuris gali neigiamai paveikti vaikų miegą (ir ne tik).
    Vilniaus universiteto nuotr./7 -14 metų vaikų miego trukmė
    Vilniaus universiteto nuotr./7 -14 metų vaikų miego trukmė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?