Naujas tyrimas rodo, kad dienos neveiklumą turėtų kompensuoti apie 30–40 minučių fizinis aktyvumas per dieną.
Tyrime sakoma, kad iki 40 minučių „vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo“ kiekvieną dieną yra maždaug tiek, kiek reikia kompensuoti 10 valandų ramų sėdėjimą, nors bet koks fizinis krūvis ar net tiesiog pastovėjimas padeda.
Išvada pagrįsta devynių ankstesnių tyrimų metaanalize, kurioje dalyvavo 44 370 žmonių keturiose skirtingose šalyse ir kurie naudojo tam tikrą fizinio aktyvumo asistentą.
Atlikus analizę nustatyta, kad labiau sėslaus gyvenimo būdo asmenų mirties rizika padidėjo, nes laikas, praleistas vidutinio sunkumo ir intensyvaus fizinio aktyvumo srityje, sumažėjo.
„Aktyviems asmenims, užsiimantiems apie 30–40 minučių vidutine ar intensyvia fizine veikla, ryšys tarp ilgo sėdimo laiko ir mirties rizikos reikšmingai nesiskiria nuo tų, kurių sėdimas laikas yra trumpas“, – rašo mokslininkai savo paskelbtame darbe.
Kitaip tariant, užsiimant gana intensyvia veikla – važinėjimu dviračiu, greitu ėjimu, sodininkyste – gali sumažėti ankstyvos mirties rizika.
Nors tokioms metaanalizėms, kaip ši, visada reikia sujungti taškus į visumą atliekant atskirus tyrimus su skirtingais savanoriais, laikotarpiais ir sąlygomis, šio konkretaus tyrimo nauda yra ta, kad remtasi gana objektyviais dėvimų fizinių asistentų duomenimis, o ne pačių dalyvių pranešimais.
Tyrimas pateikiamas kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos 2020 m. Visuotinėmis fizinio aktyvumo ir sėdimos veiklos gairėmis, kurias sudarė 40 mokslininkų iš šešių žemynų. „British Journal of Sports Medicine“ (BJSM) išleido specialų leidimą, kuriame bus publikuojamas ir naujas tyrimas, ir naujos gairės.
„Šios gairės yra labai savalaikės, atsižvelgiant į tai, kad esame pasaulinės pandemijos įkarštyje, kuri žmones ilgą laiką uždarė į patalpas ir paskatino ilgiau sėdėti“, – sako fizinio aktyvumo ir gyventojų sveikatos tyrėjas Emmanuelis Stamatakis iš Sidnėjaus universiteto.
„Žmonės vis tiek gali apsaugoti savo sveikatą ir atsverti kenksmingą fizinio neveiklumo poveikį“, – sako Stamatakis, kuris nedalyvavo metaanalizėje, bet yra vienas iš BJSM redaktorių. „Kaip pabrėžiama šiose gairėse, skaičiuojamas visas fizinis aktyvumas ir bet koks jo kiekis yra geriau nei jokio.“
Fizinio aktyvumo stebėjimo prietaisais paremtas tyrimas iš esmės atitinka naujas PSO gaires, kuriomis rekomenduojamas 150–300 min. vidutinio intensyvumo arba 75–150 min. intensyvus fizinis aktyvumas per savaitę, kad būtų galima kompensuoti ilgą užsisėdėjimą.
Vaikščiojimas laiptais, o ne naudojimasis liftu, žaidimas su vaikais ir naminiais gyvūnais, dalyvavimas jogoje ar šokiuose, namų ruošos darbai, vaikščiojimas ir dviračių sportas yra būdai, kaip žmonės gali būti aktyvesni. Ir jeigu jums per sunku pajudėti 30–40 minučių, pradėkite nuo trumpesnio fizinio aktyvumo.
Visų amžiaus grupių ir kūno tipų rekomendacijas teikti yra keblu, nors 40 minučių veiklos trukmė atitinka ankstesnius tyrimus. Paskelbus daugiau duomenų, turėtume daugiau sužinoti, kaip išlikti sveikiems, net jei ilgesnį laiką turime praleisti sėdėdami.
Visgi, Stamatakis pabrėžia, kad mūsų turimose žiniose yra spragų: „Pavyzdžiui, mums vis dar nėra aišku, kokia tiksliai yra per ilgo sėdėjimo riba. Tačiau tikimės, kad po kelerių metų turėsime atsakymus.“
