Mokslininkai jau nustatė tam tikrus kognityvinių funkcijų silpnėjimo ir demencijos rizikos veiksnius, kurių negalime pakeisti. Tai, pavyzdžiui, genetinis polinkis sirgti šiomis ligomis. Tačiau kitus rizikos veiksnius galime kontroliuoti labiau. Tyrimai rodo, kad tam tikri gyvenimo būdo įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka, yra susiję su didesne demencijos rizika.
Jau kurį laiką moksliniai tyrimai taip pat nagrinėja, kokį vaidmenį daro mityba, siekiant išvengti pažinimo funkcijų silpnėjimo ir demencijos.
Daugelyje tyrimų buvo nagrinėjama Viduržemio jūros regiono dietos nauda. Atrodo, kad ši dieta teigiamai veikia svarbius sveikų smegenų rodiklius, tokius kaip bendras smegenų tūris, žievės storis ir baltosios medžiagos vientisumas.
Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad tradicinės japoniškos dietos laikymasis taip pat gali būti naudingas smegenų sveikatai – ir geresnis nei tipiška vakarietiška dieta.
Kokia yra tradicinė japoniška dieta?
Japonija garsėja savo gyventojų ilgaamžiškumu. Ypač išsiskiria vienas regionas – pietų Japonijoje esanti Okinavos prefektūroje, kur gyvena itin daug šimtamečių. Dėl šios priežasties Okinava pripažinta mėlynąja zona – teritorija, kurioje žmonės gyvena itin ilgai. Šiame regione gyvenančių žmonių ilgaamžiškumas dažnai iš dalies siejamas su jų tradicine mityba.
Tipišką japonų mitybą sudaro ryžiai, žuvis ir vėžiagyviaisbei vaisiai (ypač citrusiniai). Tačiau šios dietos išskirtinumas yra tradiciniai japoniški maisto produktai, tokie kaip miso (fermentuota sojų pupelių pasta), jūros dumbliai, marinuoti agurkai, žalioji arbata, sojų pupelės, sojų daigai ir grybai (pvz., šiitake). Pažymėtina, kad šiai dietai taip pat būdingas mažas raudonos mėsos ir kavos vartojimas.
Verta paminėti, kad tradicinė japonų dieta yra kultūrinis įprotis, o ne dieta, skirta tam tikram tikslui (pavyzdžiui, svoriui mažinti) pasiekti.
Tai tiesiog toks maistas, kuriuo daugelis japonų reguliariai mėgaujasi prie savo pietų stalo.
Kaip japoniška dieta veikia smegenis?
Atlikdami minėtą tyrimą, mokslininkai ištyrė 1636 suaugusius japonus, kurių amžius nuo 40 iki 89 metų.
Pirmiausia nustatyta tipinė dalyvių mityba: respondentai paprašyti surašyti viską, ką jie valgė ir gėrė tris dienas. Jiems taip pat buvo duotas vienkartinis fotoaparatas, kad jie galėtų nufotografuoti savo lėkštes prieš ir po kiekvieno valgymo, ir taip vizualiai užfiksuoti, kiek jie suvalgo.
Suderinę rašytinius mitybos įrašus su nuotraukomis, mokslininkai apskaičiavo kiekvieno asmens vidutinį paros maisto suvartojimą. Taip gavo gerą pradinį dalyvių įprastų mitybos įpročių įvertinimą.
Nustatyta, kad 589 dalyviai laikėsi tradicinės japoniškos dietos. Dar 697 dalyviai maitinosi pagal tipišką vakarietišką dietą, kuriai būdingas didelis rafinuotų angliavandenių, daug riebalų turinčio maisto, gaiviųjų gėrimų ir alkoholio vartojimas. Mažesnis dalyvių skaičius (350 žmonių) maitinosi maistu, kuriame buvo daugiau nei vidutiniškai augalinio maisto (grūdų, daržovių ir vaisių) ir pieno produktų. Šį mitybos būdą mokslininkai pavadino daržovių, vaisių ir pieno dieta.
Tyrimo autoriai rinko informaciją ir apie kitus gyvenimo būdo ir sveikatos veiksnius, įskaitant informaciją apie tai, ar dalyvis turėjo genetinį polinkį į demenciją (pvz., APOE genotipą), ar rūkė, koks buvo jo fizinio aktyvumo lygis ir ar turėjo kokių nors sveikatos sutrikimų (pvz., insultą ar diabetą).
Tyrimo metu taip pat analizuotas smegenų atrofijos arba susitraukimo (neuronų nykimo) progresavimas per dvejus metus. Svarbu paminėti, kad su amžiumi susijusi smegenų atrofija yra bendras pažinimo funkcijų silpnėjimo ir demencijos požymis. Smegenų atrofija buvo matuojama atliekant magnetinio rezonanso tyrimą.
Tyrėjai nustatė, kad moterų, kurios laikėsi tradicinės japoniškos dietos, smegenys per dvejus tyrimo metus sumažėjo mažiau nei moterų, kurios laikėsi vakarietiškos dietos. Tiesa, iš tyrimo medžiagos mažiau aišku, kokį poveikį turėjo daržovių, vaisių ir pieno dieta – tikriausiai dėl to, kad šios dietos laikėsi mažas dalyvių skaičius.
Didžiausias poveikis – moterims: kodėl?
Kaip šio tyrimo autoriai sakė „Science Alert“, įdomu tai, kad šis poveikis pasireiškė tik moterims. Tradicinės japoniškos dietos besilaikančių vyrų smegenų susitraukimas nesiskyrė nuo kitų dietų besilaikančių vyrų.
Tyrėjai mano, kad tokius rezultatus galėjo lemti kelios priežastys. Kai kurios iš jų gali būti susijusios su biologiniais lyčių skirtumais. Pavyzdžiui, tam tikros maistinės medžiagos, pavyzdžiui, magnis ir augaliniai estrogenai, esantys žuvyje, vėžiagyviuose, grybuose, neskaldytuose grūduose ir ankštinėse daržovėse, turi stipresnį apsauginį poveikį moterų smegenims.
Šį poveikį taip pat galima paaiškinti skirtingų lyčių gyvenimo būdo įpročių skirtumais. Nustatyta, kad neigiami veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, kuris gali panaikinti sveikos mitybos teikiamą naudą, daug dažniau paplitę tarp vyrų. Be to, tyrimo dalyviai vyrai buvo labiau linkę nukrypti nuo tradicinės japoniškos mitybos – jie buvo linkę vartoti daugiau makaronų, t.y. rafinuotų angliavandenių šaltinio, ir alkoholinių gėrimų, pvz., sakės, nei moterys.
Abu šie veiksniai gali prisidėti prie smegenų susitraukimo.
Japoniškos dietos nauda taip pat gali būti susijusi su tuo, kad daugelyje maisto produktų gausu vitaminų, polifenolių, fotocheminių medžiagų ir nesočiųjų riebalų rūgščių. Visi šie komponentai pasižymi antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, o tai iš esmės reiškia, kad jie padeda palaikyti geriausią smegenų ir jų neuronų veiklą.
„Dabar bus svarbu atlikti tolesnius tyrimus, kurie ne tik patvirtintų mūsų išvadas, bet ir ištirtų kai kurias vyrų ir moterų mitybos ir smegenų sveikatos skirtumų priežastis. Tradicinės japoniškos mitybos elementai ir tokie maisto produktai kaip žuvis, jūros gėrybės, soja, miso, jūros dumbliai ir šiitake grybai gali padėti ne tik pagerinti kognityvines funkcijas, bet ir bendrą sveikatą“, – sako Giovanni Sala,Liverpulio universiteto psichologijos dėstytojas , ir Shu Zhang,Nacionalinio geriatrijos ir gerontologijos centro mitybos epidemiologijos mokslo darbuotojas. Abu jie – šio tyrimo dalyviai.
