Daliai žmonių simptomai pasireiškia po 14 dienų
Kaip rašo BBC, JAV mokslininkų komanda išanalizavo žinomus atvejus iš Kinijos ir kitų šalių bei nustatė, kad daugumai žmonių ligos simptomai paprastai pasireiškia maždaug penktą dieną po užsikrėtimo.
Asmenims, kuriems iki 12 dienos nėra simptomų, greičiausiai simptomų nebus, tačiau jie vis tiek gali būti infekcijos nešiotojai. Todėl, kad liga neplistų, mokslininkai pataria žmonėms, nesvarbu, ar jie turi simptomų, ar ne, 14 dienų savarankiškai izoliuotis, kad neplatintų viruso kitiems.
Vienam iš 100 karantino sąlygų besilaikančių žmonių simptomai gali atsirasti pasibaigus karantino laikotarpiui.
Kita vertus, manoma, kad vienam iš 100 karantino sąlygų besilaikančių žmonių simptomai gali atsirasti pasibaigus karantino laikotarpiui, praneša „Annals of Internal Medicine“.
Tiesa, kaip pabrėžė Johnso Hopkinso Bloombergo Visuomenės sveikatos mokyklos vyriausiasis tyrėjas Justinas Lessleris, mes dar daug ko apie šį virusą nežinome. Pavyzdžiui, nėra aišku, kokiai daliai žmonių apskritai pasireiškia simptomai, tačiau neabejojama, kad kai kuriais atvejais žmonės tikrai prasirgs be jokių simptomų. Kita vertus, taip pat vis dar mažai įrodymų, kad žmonės besimptomiu ligos periodu reguliariai perduoda virusą. Visgi mokslininkai patvirtino, kad optimalus siūlomas karantino laikotarpis visame pasaulyje bus 14 dienų.
Kodėl karantinas būtinas?
Mokslininkai teigia, kad kuo daugiau jaunų ir sveikų žmonių susirgs tuo pačiu metu, tuo daugiau susirgs ir pagyvenusių, rizikos grupei priklausančių žmonių. Ir tuo didesnę apkrovą patirs sveikatos priežiūros sistema. Didelį krūvį patirs ne tik ligoninės, bet ir gydytojai turės rinktis, kuriuos ligonius gydyti pirmiausiai. Pasilikę namuose žmonės, padės atitolinti ir sumažinti ligos piką, o tuo pačiu ir apsaugoti sveikatos sistemą nuo perkrovos.
Šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius taip pat pritaria, kad saviizoliacija sveikatos priežiūros sistemai gali padėti suvaldyti situaciją ir abejoja Jungtinės Karalystės vadovybės įsitikinu esą nereikia šalyje įvesti ribojimus mokykloms ir renginiams, nes kuo greičiau populiacija persirgs šia infekcija, tuo greičiau didelėje visuomenės dalyje susidarys stabilus imunitetas COVID-19. Mat vaikai ir jauni žmonės iš tiesų serga lengvai, o senyvo amžiaus žmonėms kaip jau pasiseks.
„Kodėl Jungtinės Karalystės delsimas imtis griežtų izoliacijos priemonių yra blogai? Pasiskolinu Saulius Čaplinskas skaidrę.
1) Nestabdant infekcijos plitimo vienu metu staiga išaugęs sveikatos priežiūros resursų poreikis nebegalės būti patenkinamas.
2) Nėra jokių įrodymų, kad persirgus COVID-19 susiformuoja ilgalaikis imunitetas.
3) Šiuo metu nėra jokio įrodyto gydymo, bet jis gali atsirasti iki rudens, o po metų galime turėti efektyvią vakciną, todėl iš dabar susirgusių vyresnio amžiaus žmonių dalis mirs neturėdami jokios gydymo galimybės.
4) Jau žinoma, kad persirgus COVID-19 daliai žmonių lieka 20–30 proc. sumažėjusi plaučių funkcija ir jie skundžiasi ilgalaikiu dusuliu.
5) Didžiausia COVID-19 infekcijos valdymo patirtis yra sukaupta Kinijoje. Jokie kiti tyrimai su kitomis infekcijomis negali būti vieninteliu sprendimo priėmimų pagrindu.
6) Lietuva, kaip daugelis Europos Sąjungos šalių, renkasi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduotą griežtų apribojimų kelią ir deda maksimalias pastangas apsaugoti savo piliečius“, – savo feisbuko paskyroje teigia V.Kasiulevičius.
