Ar pandemija keičia vertybes?
Pasak R.Žiliukaitės, duomenų, kuriais remiantis būtų galima tiesiogiai analizuoti gyventojų nuostatų į COVID-19 valdymą ir jų vertybių sąsajas, šiuo metu vis dar nėra, tačiau netiesiogiai galima remtis įvairiais kitais tyrimais.
„Pirmiausia norėtųsi atsispirti nuo Europos vertybių tyrimo. Jo rėmuose atlikta ir keletas su kovidu susijusių tyrimų. Olandų mokslininkų komanda pasinaudojo 2017 m. vertybių tyrimo apklausos internetu duomenimis ir palygino juos su 2020 m. apklausa, vykdyta jau po pirmosios pandemijos bangos ir suvaržymų įvedimo. Jų pagrindinė išvada, kad pati pandemija žmonių vertybinių nuostatų iš esmės nekeičia, tačiau, panašu, sustiprėjo stipraus lyderio poreikis valstybėje, kuris buvo siejamas su siekiu suvaldyti situacija ir laikinu efektu. Galima sakyti, kad šalyje sumažėjo antidemokratinių nuostatų paplitimas“, – pasakojo lektorė.
Kitą tyrimą, leidžiantį pažvelgti į žmonių vertybines nuostatas pandemijos laikotarpiu, jau įsibėgėjus kovidui atliko jungtinė rumunų, vengrų ir ispanų mokslininkų komanda, savo šalyse vykdžiusi internetinę apklausą. Mokslininkai gautus rezultatus palygino su anksčiau atlikto Europos vertybių tyrimo duomenimis. Iš esmės buvo pastebėtas tik vienas pokytis – trumpam išaugo žmonių solidarumas.
Paprastai solidarumas matuojamas pagal tai, kiek žmonėms rūpi įvairių socialinių grupių (artimųjų, socialiai pažeidžiamų žmonių, senelių, imigrantų ir pan.) gyvenimo sąlygos. Pasak tyrėjų, solidarumas pandemijos metu tikrai išaugo, kita vertus, tai buvo laikinas efektas. Pakartojus tyrimą po tam tikro laiko, kai buvo šiek tiek atlaisvinti suvaržymai, vėl pagyvėjo socialinis bendravimas, solidarumo lygis grįžo į ankstesnes ribas.
Kaip gyventojų požiūris susijęs su pasitikėjimu
R.Žiliukaitė bandė aiškintis, kaip žmonių reakcijos į valdžios taikomus apribojimus pandemijos metu susijusios su įvairiose šalyse vykstančiais protestais, kitaip tariant, kaip susiję liberalizmas ir žmonių atsakas į tai, kas vyksta pandemijos metu.
„Studijos, kuriose lyginamos skirtingos šalys, rodo, kad neigiamas žmonių atsakas į suvaržymus ir protestai yra didesni ir gausesni tose šalyse, kuriose yra didesnė ekonominė nelygybė, taikoma daugiau laisvos rinkos reguliavimo priemonių ir apkarpymų viešajame sektoriuje. Tačiau mane domina suprasti, kokia veiksnių grandinė turi įtakos, jeigu mes žiūrime iš individo perspektyvos ir nuostatų. Beveik visose studijose nustatomas stiprus ryšys tarp laikymosi siūlomų kovido kontrolės priemonių ir pasitikėjimo vyriausybe. Kuo mažesnis pasitikėjimas, tuo stipresnės nuostatos, kad suvaržymai yra politinė prievarta“, – dėstė sociologė.
Kuo mažesnis pasitikėjimas, tuo stipresnės nuostatos, kad suvaržymai yra politinė prievarta.
Žmonių pasitikėjimas vyriausybe – vienas iš stipriausių veiksnių, turinčių įtaką, kaip žmonės reaguoja į pandemijos suvaldymo priemones. Antras veiksnys, kuris taip pat pasikartoja daugelyje studijų, yra pasitikėjimas nacionaline sveikatos sistema ir mokslininkais. Kita vertus, nors pasitikėjimas galėtų būti labai svarbus solidarumo veiksnys, kai kalbama apie etikos reikalavimus ir atsakomybę prieš kitą žmogų, tarpasmeninius santykius, studijos rodo, kad jis menkai veikia žmonių atsaką į pandemijos priemones ar net visiškai neturi įtakos.
Pasak pranešėjos, Lietuvoje, kaip rodo ne vienas tyrimas, pasitikėjimas valdžios institucijomis yra stabiliai žemas ir jis negalėjo per trumpą laiką staiga išaugti. Tai reiškia, kad Lietuvoje prielaidos susiformuoti neigiamam atsakui į pandemijos valdymo priemones yra stipresnės, kad ir kaip norėtųsi, jog būtų priešingai.
„Už“ ir „prieš“ protestus
Pasak mokslininkų, kalbant apie protestus ir įsitraukimą į protestus yra svarbios bendra žmonių nuostata į protestus, t. y., ar pritariama protestui kaip formai dalyvauti politiniame gyvenime. Nors Lietuvoje protestų patirtis yra nedidelė, šiandien aktyvų pasipriešinimą prieš suvaržymus labiausiai palaiko tie žmonės, kurie nepatenkinti politine bei socialine tvarka ir įsitikinę, kad protestas yra teisėtas konstitucijoje įtvirtintas reagavimo būdas.
Įdomu tai, kad atlikta situacijos analizė šešiose Vakarų šalyse parodė, jog visuomenės dalis, mananti, kad reikėtų iš esmės keisti politinę bei socialinę tvarką, ir dėl to protestuojanti prieš taikomas vyriausybės pandemijos valdymo priemones, yra maža, tačiau santykis tarp šio nepasitenkinimo ir dalyvavimo protestuose yra didelis.
Tuomet, lektorės teigimu, kyla klausimas, kaip tai susiję su ideologinėmis nuostatomis. Natūralu, kad pasipriešinimą dažniau išreiškia žmonės, kurie mano, kad visos tos priemonės yra demokratinių teisių suvaržymas. Kita vertus, yra išaugusi ir priešingai mananti visuomenės grupė, linkusi pasisakyti už autoritarinį pandemijos valdymo modelį ir nepritarianti protestams.
Taigi, apibendrinant visų aptartų studijų rezultatus galima teigti, kad labiausiai norą protestuoti skatina institucinis pasitikėjimas, pirmiausia politinis, antisisteminės nuostatos ir politinė ideologija, kuri skirtingose šalyse gali veikti labai skirtingai. Grįžtant prie Lietuvos – mūsų visuomenėje socialinis pasitikėjimas, kuris yra vienas pagrindinių veiksnių, yra žemas, o tai sudaro terpę protestams.
