Anot I. Šaulienės, informacijos apie sklandančias žiedadulkes žmonės gali rasti specialioje svetainėje. Tada jiems būtų lengviau stebėti savo sveikatą ir žiedadulkių koncentraciją ore derinti su savo simptomais, kuriuos jie galėtų fiksuoti nemokamame žiedadulkių dienoraštyje.
– Šiemet pavasaris neįprastas. O kaip yra su žiedadulkėmis?
– Visi žiediniai augalai barsto žiedadulkes, bet mums nerimą kelia tos žiedadulkės, kurios pasklinda iš vėjo apdulkinamų augalų, nes tada koncentracija didesnė ir truputėlį kitokia pačios žiedadulkės cheminė struktūra – joje yra baltymų, įjautrinančių kai kuriuos žmones. Reikia pasakyti, kad Lietuvoje suskaičiuojame apie 20 rūšių augalų, sukeliančių alergiją. Bet paprastai juos skirstome į tris grupes: pavasarį žydintys medžiai, vasarą žydinčios žolės ir rudeniop arba nuo antros vasaros pusės pradedančios žydėti piktžolės.
Pavasario laikas vienas skaudžiausių, nes žiedadulkių būna labai daug
Žiedadulkes pradėjome aptikti ore gal pora savaičių anksčiau negu įprastai. Žiedadulkių dinamika kito panašiai kaip ir orai (viena dieną geresni ir šiltesni, kitą – atvėsdavo). Iki šiol vis dar žydi alksniai. Paprastai jų žiedadulkių būna iki 30 dienų, o dabar jos sklando jau gerą mėnesį.
– Kokių dar žiedadulkių aptinkama šiuo metu?
– Dabar toks sąstingio laikas. Saulutė lyg ir šviečia, bet šaltos naktys neleidžia pradėti byrėti beržų žiedadulkėms. Nors nevietinių žiedadulkių, atskridusių iš piečiau Lietuvos esančių šalių, tikrai matome jau kokias dvi savaites. Vis dėlto manau, kad šiemet beržų žiedadulkės tikrai pasirodys anksčiau negu įprastai. Matome, kad ką tik pražydėjo ir lazdynai, ir alksniai. Pavasario laikas vienas skaudžiausių, nes žiedadulkių būna labai daug. O balandžio antroje pusėje pradėsiantys žydėti beržai į orą paleis tūkstančius žiedadulkių. Nors, žydint žolėms, kubiniame metre oro paprastai būna iki 50–80 žiedadulkių.
– Prašau informacijos žmonėms, kurie jautrūs žiedadulkėms, turi alerginę slogą, vadinamąją šienligę. Apskaičiuota, kad alergiškų žmonių yra apie 20 proc.
– Viena yra žiūrėti pro langą ir galvoti, kad yra taip, kaip matai. Vėjo apdulkinami augalai turi žiedadulkes, kurios sklando laisvai ir kur nori, be to, jos pakankamai lengvos. Kol kas žydi tik pavieniai beržai, bet iš tikrųjų žiedadulkių jau yra visai nemažai. Prognozes mes skelbiame tinklalapyje www.pollen.lt. Naudingiausia žmonėms būtų stebėti savo sveikatą ir žiedadulkių koncentraciją ore derinti su savo simptomais, kuriuos jie galėtų fiksuoti žiedadulkių dienoraštyje.
Žiedadulkių dienoraštis – nemokama Europos mokslininkų paslauga visiems europiečiams. Tereikia elementarioje duomenų bazėje kiekvieną dieną užpildyti savo sveikatos požymius, ir jūsų duomenys tuoj pat bus susieti su tos dienos duomenimis. Tada jūs pamatysite asmeniškai jums sugeneruotą informaciją. Žinoma, žmogus nematys konkretaus žiedadulkių kiekio, bet matys, ar žiedadulkių koncentracijos didėjimas turi įtakos sveikatai, kokios rūšies augalai gali turėti jai įtakos. O einant pas gydytoją reikia nusinešti tą informaciją.
– Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį?
– Kaip minėjau, beržai turėtų pradėti žydėti apie balandžio vidurį, paprastai Lietuvoje sezonas prasideda apie 22–26 d. Bet manome, kad šiemet tai būti anksčiau. Beržai žydi 3–4 savaites, nes turime keletą rūšių beržų ir jie vienas kitą pakeičia. Balandis ir gegužė turėtų būti sudėtingesnis žmonėms, kuriems rūpi sveikata ir kurie nori gyventi aktyviai.
Taigi šitas savaitgalis greičiausiai paskutinis, kai galima tvarkytis daržus, eiti į mišką ir pan. Noriu priminti, kad žmonės, ypač tie, kurie turi vaikų, nesineštų namo ir nežydinčių beržo šakučių. Didelė beržo žiedadulkių koncentracija gali paveikti net ir nealergiškus žmones. Taigi žydinti beržo šakutes namie nėra geras sumanymas.
