„Paaugliai rudenį grįžta į mokyklas, studentai – į auditorijas ir bendrabučius, maži vaikai lanko darželius, taigi jie visi po vasaros grįžta į kolektyvus, kur būna arti vienas kito, ilgą laiką praleidžia uždarose patalpose. Esant artimesniam kontaktui smarkiai išauga rizika užsikrėsti lašeliniu būdu per orą plintančia meningokoko bakterija“, – dėsto gydytoja R. Žemaitienė ir pabrėžia, kad susirgti meningokokine infekcija gali visi žmonės, tačiau didžiausios rizikos grupei priskiriami kūdikiai, kurių imunitetas dar tik formuojasi, ir maži vaikai. Padidėjusios rizikos grupei priskiriami ir paaugliai bei jauni suaugusieji.
Meningokokinės infekcijos sukėlėjas (bakterija Neisseria meningitidis) gana plačiai paplitęs visuomenėje. Net 10-20 proc. asmenų gali nešioti šias bakterijas nepatirdami jokių klinikinių požymių. Taigi atvėsus orams, kai vis mažiau laiko praleidžiama lauke, o būnama perpildytose mokyklų ar darželių patalpose, užsikrėsti per artimą kontaktą galima ne tik nuo sergančiųjų, bet ir iš pažiūros sveikų meningokoko bakterijos nešiotojų.
Vaikai, dažnai sergantys įvairiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, atsiduria didesnės rizikos grupėje susirgti meningokokine infekcija, nes per pažeistą gleivinę bakterija lengviau patenka į kraujotaką, o iš ten – į smegenis. „Kartais meningokokas gali sukelti pūlingą nosiaryklės uždegimą, o pacientas net nežinos, kad persirgo meningokokine infekcija ir pasveiko be rimtų pasekmių. Tačiau dažnai meningokokinė infekcija pasireiškia labai sunkiomis klinikinėmis formomis, pavyzdžiui meningitu ar kraujo užkrėtimu, kurios gali baigtis mirtimi“, – sako gydyta R. Žemaitienė.
Meningokokinė infekcija – tai staigi ir galimai gyvybei pavojinga liga. Ši liga yra pagrindinė meningito (galvos ir stuburo smegenų dangalų infekcijos) ir sepsio (kraujo užkrėtimo, kai infekcija patenka į sisteminę kraujotaką) priežastis. Ji gydoma antibiotikais, tačiau net ir taikant tinkamą gydymą vienas iš dešimties atvejų gali baigtis mirtimi, o vienam iš penkių po meningokokinės infekcijos išgyvenusių pacientų gali išsivystyti fizinė ar protinė negalia visam gyvenimui.
„Meningokoko bakterija labai lepi, ji greitai žūsta išorinėje aplinkoje. Tačiau patekusi į žmogaus organizmą ji gali sukelti sudėtingus ir sunkiai valdomus biocheminius procesus, – dėsto R. Žemaitienė, – antibiotikai žudo bakterijas, bet neveikia šių procesų, todėl sunkių, žaibinių formų infekcijos atvejai sunkiai gydomi. Sutrinka kraujo krešėjimas, vyksta kraujavimas į vidaus organus, į odą“, – aiškina medikė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) skaičiuoja, kad šiemet Lietuvoje užregistruoti 57 susirgimo meningokokine infekcija atvejai, iš kurių septyni baigėsi mirtimi. Tiek pat susirgimų šia infekcija registruota ir pernai per tą patį laikotarpį, tačiau mirties atvejų buvo dviem mažiau.
Šeimos gydytoja R. Žemaitienė sako, kad norint sumažinti bet kokių virusinių ar bakterinių infekcijų riziką, svarbu vaiką grūdinti, užtikrinti, kad jis būtų pavalgęs, gerai pailsėjęs ir tinkamai išsimiegojęs. Visgi viena iš efektyviausių priemonių, leidžiančių išvengti meningokokinės infekcijos – skiepai. Anot gydytojos R. Žemaitienės, profilaktinė vaikų sveikatos patikra prieš naujus mokslo metus yra puiki proga skiepytis, nes vizito metu vaikai ateina sveiki. Vėliau į gydymo įstaigą dažniausiai kreipiamasi jau susirgus, pavyzdžiui peršalimo ar kitomis ligomis. Toks metas nėra tinkamas skiepams.
Nuo 2014 metų, kai Lietuvoje buvo pradėti skiepijimai nuo meningokokinės B tipo infekcijos, paskiepytų asmenų skaičius kasmet auga. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) skaičiuoja, kad pirmaisiais metais paskiepyti 338 vaikai, per kitus metus šis skaičius patrigubėjo, o pernai šoktelėjo trylika kartų ir 2016 metais tėvų ar globėjų lėšomis paskiepyta 13 604 vaikai.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligą ir jos profilaktiką rasite čia.
LT/BEX/0013/17(1), paruošta 2017 09
