Moteriai dėl retos ligos irsta plaučiai: viskas prasidėjo nuo paprasto kosulio

Kupiškio rajone gyvenančios Meilutės Sarapienės gyvenimas nelepino. 25 metus kaime pragyvenusi su priklausomybę nuo alkoholio turinčiu vyru, galiausiai moteris išėjo taip, kaip stovi, ir pradėjo gyvenimą iš naujo. Tačiau vos tik ji atsigavo, kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė liga. Gydytojai ilgai manė, kad vėžys, ir jai gyventi davė vos keletą mėnesių. Diagnozė nepasitvirtino, tačiau tikroji liga – ne ką geresnė.
Meilutė
Meilutė / Asmeninio albumo nuotr.

Iš pradžių gyventi davė vos pusmetį

Kaip pasakojo pati Meilutė, viskas prasidėjo nekaltai – ji pradėjo kosčioti. Kosulys nepraėjo keletą mėnesių. Netrukus prie simptomų prisijungė nuovargis ir nuolatinis šalčio pojūtis. Kadangi moteris gera sveikata niekada nepasižymėjo, o tuo metu daug dirbo, iš pradžių nekreipė dėmesio, tačiau vieną dieną suprato, kad atėjo riba – reikia pas gydytoją. Mat seko paskutinės jėgos.

„Gydytoja įtarė plaučių uždegimą ir išrašė antibiotikų. Deja, vaistai nepadėjo ir praėjusių metų kovo mėnesį atsidūriau ligoninėje. Man buvo atlikta kompiuterinė tomografija, po kurios išgirdau šokinę diagnozę. Gydytojai pasakė, kad mano plaučiuose – daugybinės metastazės. Net ir pati mačiau kompiuteryje, kaip ten juda kruta kažkokie darinukai. Nors pirminio auglio nerado, tiesiai šviesiai pareiškė – ištempsiu tik pusmetį.

Asmeninio albumo nuotr./Meilutė prieš ligą
Asmeninio albumo nuotr./Meilutė prieš ligą

Tačiau biopsijos rezultatai vėžio neparodė, tik uždegiminius procesus. Iš pradžių gydytojas netikėjo, norėjo dar kartą paimti biopsiją, bet aš nesutikau. Po kurio laiko vis dėlto nusprendė, kad man tuberkuliozė ir dvi savaites mane gydė nuo jos. Pamatę, kad situacija negerėja, o tik blogėja – vos bevaikščiojau, nieko nebevalgiau, svoris labai nukrito, vis laikydavosi aukšta temperatūra, Iš Panevėžio ligoninės mane išvežė į Kauno klinikas. Galiausiai po daugybės tyrimų liepos mėnesį man nustatė Vegenerio granuliomatozę“, – dėstė pašnekovė.

Tai reta autoimuninė liga

Tai autoimuninė liga, pažeidžianti viršutinius kvėpavimo takus, ypač nosį, plaučius ir inkstus, taip pat gali pažeisti odą, akis, skeleto ir raumenų sistemą, periferinę nervų sistemą. Sergamumas Europoje šia liga – 3–14 atv./1mln. gyventojų.

Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo prognozė geresnė. Negydant dauguma pacientų miršta per pirmuosius dvejus metus. Gydant 93 proc. atvejų gaunama remisija, tačiau būdingi ligos atkryčiai.

46 metų moteris atvirauja, kad jos prognozė nėra labai gera. Plaučiuose esančios granuliomos ardo jų audinį – esą gydytojai (vieni netiesiogiai, kiti atvirai) sako, kad išgyvenamumas su panašiais pažeidimais – apie penkerius metus. Treti ramina, kad kažkas visai pasveiko. Taigi, kaip pati sako, belieka tik stebuklais tikėti.

Dėl gydymo priaugo 56 kg

„Pusę metų buvau gydoma chemoterapija – vykdavau į Kauną jos susilašinti kartą per mėnesį, taip pat gavau dideles hormonų dozes, nuo kurių priaugau svorio. Ligos pradžioje kaip tik daug netekau svorio, svėriau vos 72 kg, nors esu pakankamai aukšta, o dabar sveriu 128 kg ir jo atsikratyti nepaprastai sunku.

Hormonai taip sužadino man apetitą, kad negalėdavau neužvalgiusi išlaukti atstumo nuo Kauno iki namų. Prašydavau draugo, kuris mane vežiojo, kad sustotų. Dešimtą valandą vakaro, kai visi eidavo miegoti, aš dar sėdėdavau ir valgydavau“, – pasakojo Meilutė.

Moteris nusiteikusi, kad gydymo kursą teks kartoti, galbūt net artimiausiu metu. Pasak jos, gydytojai jai sakę, kad chemoterapija, nors silpna, gali būti taikoma su pertraukomis iki gyvenimo pabaigos.

„Nagai nuo chemoterapijos nusilupo, o plaukai, kad ir kaip būtų keista, dar labiau pradėjo augti. Tačiau visus praėjusius metus prisimenu tarsi pro rūką. Kažkas „Facebooke“ mane sveikino su gimtadieniu, kažkas rašė pasiteirauti dėl sveikatos, matau, kad esu ir atsakiusi, ir padėkojusi, tačiau manęs tarsi ten nebuvo, aš neprisimenu“, – tikino pašnekovė.

Šiandien moteris pripažinta darbinga tik 35 proc. Iki ligos ji dirbo pas ūkininką – melždavo karves, tačiau dabar tokio darbo jau neįstengtų dirbti, o lengvų darbų kaime ir nebūna. Liga jau pažeidė jos sąnarius, todėl skauda kojas. Imunitetas toks silpnas, kad jai pavojingas bet koks vėjelis. Antibiotikai, kurių dėl jų pašalinio poveikio reikėtų vengti, šiuo metu yra jos nuolatiniai palydovai.

Iš vyro namų išėjo kaip stovinti

Prieš penkerius metus Meilutė išsiskyrė su savo vyru, su kuriuo išgyveno 25 metus. Išėjo iš namų, kaip stovi, tik karves pasiėmė.

„Jis buvo priklausomas nuo alkoholio. Buvo ir tokių atvejų, kai su vaikais bulvių vagoje glaudėmės ar pas kaimynus ant šieno miegojome. Kartais tiesiog tekdavo bėgti iš namų. Gyvenau nuolatiniame strese. Pati niekada nerūkiau, nevartojau alkoholio ir labai nemėgstu tokių dalykų. Ir dabar kai pamatau girtą žmogų, mane nupurto. Tačiau iš pradžių vaikus auginau, o po to neturėjau, kur išeiti. Gal būčiau gavusi bendrabutį, bet ką aš veiksiu be gyvulių kaime. Tad vis tikėdavausi – išsipagirios vyras ir bus vėl gerai. Taip ir eidavo tos dienos.

Tačiau vieną dieną atėjo suvokimas – geriau tikrai nebus. Man pasidarė baisu. Išėjusi pradėjau daiktus iš naujo rinktis nuo šaukšto. Kitame kaime viena gera moteris leido apsigyventi jos tuščiame name. Tačiau vėliau ji nusprendė jį parduoti, todėl teko išsikraustyti. Dabar glaudžiuosi pas dukrą, kuri irgi gyvena ne savo namuose, nuomoja kampą“, – atviravo moteris.

Pradėjusi gyventi viena ji atsitiesė ir netgi susirado naują širdies draugą, kuris nuo ryto iki vakaro palaikė ją sunkiu diagnozės nustatymo laikotarpiu, o ir dabar padeda tvarkyti kasdienius reikalus. „Anksčiau dirbau sunkiai – tekdavo po du kibirus vandens po 20 litrų nešti vos ne kilometrą, o atgal su pienu grįžti. Bet kol buvo sveikatos, laikiausi, neprašiau pagalbos ar pašalpų. Dabar į parduotuvę negaliu pati nueiti. Draugas padeda. Aš jam sakau – „gyvenu tik dėl tavęs“, – pasakojo Meilutė.

Asmeninio albumo nuotr./Meilutė
Asmeninio albumo nuotr./Meilutė

Svajonė – įsirengti namelį

Visos moters pajamos – 130 eurų. Dar šiek tiek pinigų ji gaus iš Darbo biržos, tačiau kol kas nežino – kiek. Meilutė prisipažino turinti apie tūkstantį eurų skolų, kurių iš dabartinių savo pajamų grąžinti negalinti.

Didžiausia jos svajonė – turėti stogą virš galvos. „Dukra turi nedidelį namelį, kuriame galėčiau gyventi, bet ten dabar tik sienos, o pinigų įsirengti nėra, juolab kad nuolat reikia važinėti pas gydytojus į Kauną. Šios kelionės daug kainuoja. Ačiū Dievui, kad gydymas kompensuojamas. Skaičiau, kad ligonių kasos mano gydymui išleido daugiau kaip 6 tūkst. eurų“, – sakė pašnekovė.

Moteris ryžosi kreiptis pagalbos į labdaros ir paramos fondą „Gėrio trupinėlis“, prašydama suteikti jai galimybę įsikurti naujuose namuose ir paremti finansiškai.

Jeigu turite galimybę prisidėti prie moters finansinės gerovės, tai padaryti galite tokiu būdu:

Gavėjas: Paramos ir labdaros fondas „Gėrio trupinėlis“

A/s: LT837300010145919639 (Swedbank)

LT577044060008196348 (SEB bankas)

paypal.me/GerioTrupinelis

Mokėjimo paskirtis: Meilutei Sarapienei

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis