Gydytoja nepaprašė net bėrimo nuotraukos
„Pirmas susirgo vyras, o tada – aš. Man buvo pakankamai aukšta temperatūra, laužė kaulus, skaudėjo raumenis. Normalu, kad jeigu esi atsakingas, būni namuose ir niekur neini. Kadangi vyro darbovietė dėl šių mūsų simptomų taip pat sunerimo, buvome paprašyti pasidaryti koronaviruso testą, kad jie būtų ramūs dėl infekcijos plitimo. Gavome siuntimą į mobilų tyrimų punktą, bet kadangi nebuvo konkretaus kontakto su sergančiuoju, testas mums buvo paskirtas tik po kelių dienų, dar kelias dienas laukėme atsakymo.
Visą tą laiką buvome pažadėję laikytis saviizoliacijos. Taip mes įstrigome namuose. Tuo pačiu metu, kai susirgau, 10 mėnesių dukrytei pradėjo reikštis bėrimas, dėl kurio mums buvo labai neramu, nes žinojome, kad prieš gerą mėnesį jai buvo įsisiurbusi erkė.
Tiesa, raudonos žymės atsirado ne įkandimo vietoje, bet apie akis ir ant rankytės. Todėl skambindama dėl koronaviruso testo į karštąją liniją aš pasiguodžiau, kad nenoriu saviizoliacijos, kadangi man atrodo, jog mano vaikas pradeda sirgti, ir tai gali būti Laimo liga. Mane patikino, kad tai nėra problema, nes jeigu gydytojas nuspręs, kad reikia tyrimo dėl Laimo ligos, bus iškviesta greitoji ir paimtas kraujo mėginys“, – pasakojo jauna mama.
Savaime suprantama, kad saviizoliacijoje esanti mama su gydytoja galėjo pasikonsultuoti tik nuotoliniu būdu.
„Konsultacijos metu gydytojai kelis kartus pakartojau, kad dukrytei buvo įsisegusi erkė, tačiau gydytoja tikino, kad nupasakoti bėrimai nebūdingi Laimo ligai. Nors iš pradžių ji sakė, kad konsultuojant nuotoliniu būdu sunku ką nors tiksliai pasakyti, vėliau išreiškė spėjimą, kad greičiausiai tai alergija, ir ėmė klausinėti, ar nepakeitėme maisto, skalbimo, valymo priemonių ir pan. Taigi pasiūlė ramiai palaukti, kol mums baigsis saviizoliacija, ir tuomet atvykti pasirodyti.
Jeigu gydytoja nebūtų primygtinai įtikinėjusi, kad tai nėra Laimo liga, mama nebūtų taip ramiai laukusi saviizoliacijos pabaigos.
Tačiau simptomai tik stiprėjo, vaikas pradėjo prastai valgyti. Tuo metu kaip tik gavome neigiamą testo atsakymą ir po 10 dienų nutraukėme saviizoliaciją. Kadangi buvo savaitgalis, kreipiausi telefonu į budinčią gydytoją. Atvykti ir pasirodyti gyvai nebuvome pakviesti, tačiau bent jau buvome paprašyti atsiųsti nuotraukas, kaip atrodo bėrimai. Tuomet ir nekilo abejonių, kad tai Laimo liga. Ją patvirtino ir atliktas kraujo tyrimas“, – dėstė moteris.
Pašnekovė tikino, kad jeigu gydytoja nebūtų primygtinai įtikinėjusi, kad tai nėra Laimo liga, o reikia ieškoti alergijos, ji nebūtų taip ramiai laukusi saviizoliacijos pabaigos. Juolab, kad jeigu koronaviruso testas būtų teigiamas, saviizoliacija būtų užsitęsusi.
Per dvi savaites simptomai sustiprėjo
Vilnietės skaičiavimais, dėl to, kad ji negalėjo atvykti į polikliniką gyvai, jos dukrytė pradėta gydyti beveik dviem savaitėmis vėliau. Šiuo metu jai jau išsivysčiusi mažakraujystė ir dilgėlinė, kuri nežinia, ar pranyks po Laimo ligos gydymo.
„Žinau, kad dažnai Laimo liga nustatoma ir dar vėliau, mums ji nustatyta dar pakankamai anksti, tačiau visgi tai kūdikis, kuriam galbūt viskas vystosi greičiau, o mes praradome apie dvi savaites. Po šio įvykio kreipiausi į polikliniką, norėdama administraciją įspėti, kas įvyko, ir pasiūlyti jiems peržiūrėti nuotolinių konsultacijų procesus, nes gydytoja juk iš karto galėjo paprašyti bent jau nuotraukų.
Man paskambinusi įstaigos audito atstovė teigė, kad perklausė įrašo, tačiau esą aš pati neteisingai supratau: gydytoja konkrečios diagnozės neminėjo, tik savo spėjimus. Tuomet pati kelis kartus perklausiau pokalbio įrašą. Jame aiškiai girdisi, kaip aš trečią kartą klausiu gydytojos, ar tai gali būti Laimo liga, o ji atsako, kad tai veikiausiai alergija“, – pasakojo vilnietė.
Ji neslėpė, kad dabar gailisi, kad, jausdama gripo simptomus, saugojo kitus, bet dėl šio jos atsakingumo nukentėjo dukrytė. O gydymo įstaigos, jos manymu, savo funkcijų šiuo atveju neatliko taip, kaip turėtų.
„Noriu, kad žmonės žinotų, kokios yra galimybės, jei saviizoliacijoje susergama kita liga. Juk turi būti pagalbos galimybės, kurios padėtų išvengti užsitęsusios ligos komplikacijų“, – svarstė pašnekovė.
Gydymo įstaiga privalo suteikti pagalbą
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), žmonių, sergančių koronavirusu ar įtariamų, kad serga, ir galimai sąlytį su sergančiuoju turėjusių žmonių izoliacija namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje yra viena pagrindinių priemonių, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą.
Atsižvelgiant į tai, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) išduoda leidimus palikti izoliavimosi vietą tik išimtiniais atvejais. Iš viso šiuo metu išskiriami 12 išimtinių atvejų, su kuriais galima susipažinti įstaigos tinklapyje.
„Tarp šių išimčių leidimo palikti izoliacijos vietą dėl kitų sveikatos sutrikimų nėra. Tačiau informuojame, kad net ir izoliacijos metu bet kokiu atveju būtinoji pagalba turi būti suteikta nedelsiant. Šiuo ypatingai sunkiu visuotinės pandemijos metu, siekiant valdyti infekcijos plitimą, maksimaliai apsaugoti visuomenę bei išgelbėti gyvybes ypač svarbu yra visuomenės sutelktumas, tarpusavio pagalbos teikimas, aiškumas ir atsakomybė už save bei kitus.
Todėl tokiu atveju, jeigu izoliacijos metu suaugusiam žmogui ar mažamečiui pasireiškia gretutinės ligos ar kiti sveikatos negalavimai, rekomenduojame prašyti kitų artimųjų pagalbos ir kreiptis į gydymo įstaigą“, – teigiama SAM atsakyme į 15min prašymą pakomentuoti šią situaciją ir paaiškinti, kaip tokiais atvejais žmonėms elgtis.
Taigi visa atsakomybė, kaip bus organizuojama pagalba saviizoliacijoje esančiam sergančiajam, perkeliama gydymo įstaigai.
