Už geresnę priežiūrą sutiko primokėti
„Kai mamai įvyko inkstų priepuolis ir dėl inkstų nepakankamumo ji visiškai nustojo vaikščioti, gydantis daktaras patarė iš karto po gydymo ją pervežti į slaugos ligoninę, kadangi iš namų pakliūti į ją bus sudėtingiau.
Jis pasiūlė dvi įstaigas, tinkančias pagal mamos diagnozę, – reabilitacijos ir slaugos centrą „Gemma“ ir Vilkpėdės slaugos ligoninę. Taip pat įspėjo, kad įstaigoje „Gemma“ už kiekvieną parą teks primokėti po 18 eurų, bet tai privati įstaiga ir joje sąlygos geresnės, o kad Vilkpėdėje nėra gerai, niekam ne paslaptis. Iš dviejų blogybių pasirinkome mažesnę – ten, kur turėtų būti geriau.
Namo parsivežti jos nesiryžome. Jeigu ji bent truputį būtų pati galėjusi judėti, būčiau prižiūrėjusi pati, tačiau ji buvo visiškai gulinti. Patalpos ten tikrai geros – lovos specializuotos, palatose po du žmones. Pasibaigus 120 dienų slaugos terminui, kuomet mamos slaugą kompensavo ligonių kasos, o mes mokėjome po 18 eurų už kiekvieną praleistą parą, mums buvo pasiūlyta toliau tęsti mamos apgyvendinimą ir priežiūrą šioje įstaigoje komerciniu pagrindu, kol bus sutvarkyti visi reikiami dokumentai tolesnei ilgalaikei neterminuotai globai.
Kol tai įvyko, apie pusmetį kas mėnesį mokėdavome apie 1200 eurų. Būdavo dienų, kai rasdavau nešvarią patalynę, šaltą maistą, bet vis raminau save, kad tai atsitiktinumas. Ateidavo daktarė, pasiteiraudavo apie sveikatos būklę, retsykiais matydavau su mama dirbantį kinezeterapeutą, todėl nesureikšmindavau trūkumų“, – pasakojo Danutė Derbutienė.
Rado mamą su mėlynėmis veide ir kūne
Pasak pašnekovės, kai dokumentai buvo sutvarkyti ir mama perkelta į kitą centro skyrių – globos, buvusios slaugos paslaugos nutrūko, o personalas, pasak moters, dirba minimaliu pajėgumu.
Tas diržas, kai aš atėjau, voliojosi ant grindų, pritvirtintas prie vieno lovos rėmo, o mama buvo perrišta susukta paklode.
„Apylinkės daktarė atvyksta į centrą du kartus per mėnesį, o samdoma gydytoja pasirodo kartą per savaitę ir būna tik iki 11 val. Niekada nebuvo jokios konsultacijos, rekomendacijų ar išsakytos nuomonės dėl sveikatos būklės, kol pati nepagaudavau gydytojos. Paskutinis lašas, kuomet išsireikalavome asmeninio susitikimo su „Gemma“ direktoriumi, buvo, kai mama iškrito iš lovos. Aš apie tai informuota nebuvau ir tik atvykusi jos lankyti pamačiau, kad viena jos veido pusė, ranka, šonas, koja nusėta mėlynėmis.
Po įvykio nebuvo atlikti jokie tyrimai. Man pasakė, kad mamą apžiūrėjo terapeutas, bet aš nežinau, kada tai buvo, nes jos ligos istorijos man į rankas nedavė. Prašiau atlikti galvos kompiuterinę tomografiją, nes mama skundėsi galvos ir nugaros skausmais, bet mums buvo pasakyta, kad lėšų tam nėra, tad jei norime, galime ją atlikti už savo pinigus. Pavyko išprašyti tik galvos echoskopijos, kuri patvirtino poodines hematomas dėl traumos.
Tačiau labiausiai šokiravo personalo sprendimas, vengiant dar vieno iškritimo, pririšti mamą prie lovos susukta paklode, kuri spaudė ir taip skaudančių nugarą. Šiam tikslui jie turi specializuotus diržus, bet turbūt ne kiekviena slaugė moka jais naudotis. Tas diržas, kai aš atėjau, voliojosi ant grindų, pritvirtintas prie vieno lovos rėmo, o mama buvo perrišta susukta paklode. Mūsų nusiskundimai „Gemma“ vadovui buvo priimti kaip perdėtas mano emocionalumas, trumpiau tariant, priekabiavimas dėl nereikšmingų atsitiktinumų“, – tikino pašnekovė.
Mirė nuo plaučių uždegimo
Pasak Danutės, jos mamai nereikėjo jokios ypatingos medicininės priežiūros, tik žmogiškumo – pagirdyti, pamaitinti ir pan.
„Baisu, kai rasdavau mamą apkepusiomis, išdžiuvusiomis lūpomis, nes kažkam per sudėtinga ją pagirdyti. Pati esu mačiusi, kaip atneštas maistas paliekamas apie valandą šalti, kol ateina eilė pamaitinti. O kai atsitiktinai sužinojau, kad kartais maistas tiesiog išmetamas į unitazą, atsikratant vienu rūpesčiu – kad nebereikėtų maitinti bejėgės ir nieko negalinčios papasakoti močiutėlės, visai baisu pasidarė“, – teigė moteris.
Danutė atviravo, kad jau buvo praktiškai sutarę perkelti mamą į kitą globos įstaigą, tačiau tašką šioje istorijoje padėjo dar vienas vienas įvykis.
„Vieną vakarą paskambino slaugė ir pasakė, kad mama prastai atrodo. Kitą dieną atėjau pasižiūrėti. Tuo metu gulinčią mamą kita slaugė maitino ir skundėsi, kad mama springsta, nenori valgyti. Sakau – kaip ji gali nespringti, jeigu jūs ją gulinčią maitinate? Buvau atnešusi savo gaminto maisto, todėl pasakiau, kad pamaitinsiu pati. Paliečiau jos veidą ir man pasirodė, kad jis karštas. Šalia gulinti kaimynė paminėjo, kad šiandien jas abi maudė.
Paprašiau, kad slaugė pamatuotų temperatūrą – 38. Aš buvau šoke – tai kodėl ji buvo maudoma? Slaugė aiškino, kad ryte viskas buvo gerai, bet prisipažino, jog temperatūros netikrino. Paaiškėjus, kad kraujo tyrimas rodo stiprų uždegimą, mama buvo išvežta į ligoninę, kur diagnozuotas plaučių uždegimas. Deja, po trijų parų ji mirė“, – pasakojo Danutė.
Atsisakė išduoti išrašą iš ligos istorijos
Pašnekovė teigė nesuprantanti, kodėl įstaiga, prieš vežant senolę į ligoninę, negalėjo pateikti išrašo apie jos būklę.
„Paprašiau gydytojo atspausdinti tyrimus, kad būtų ką parodyti ligoninėje. Tačiau buvau tik aprėkta, kad šokdinu personalą. Ar toks prašymas iš tiesų nenormalus? Juk ligoninėje man užduodama 150 klausimų, į kuriuos aš atsakymo nežinau, nes nežinau jokių medicininių parodymų, nežinau, kas jai buvo daryta, manęs niekas apie tai neinformuoja.
Galiausiai gydytojas savo ranka pakeverzojo kraujo tyrimo rezultatą. Be antspaudo, be firminio blanko, be savo pavardės – esą jis negali po šiuo tyrimu pasirašyti. Galite įsivaizduoti, kokia buvo ligoninės personalo reakcija, pateikus tokį „išrašą“. Buvau paprašyta jį pasiimti atgal. Skaudu iki širdies gelmių“, – atviravo moteris.
Danutė tikino ne kartą susidūrusi su globos įstaigos personalo abejingumu, kai sutrinka čia gyvenančio senolio sveikata.
„Greitosios pagalbos iškvietimas į „Gemma“ centrą traktuojamas kaip į ligonio namus. Artimieji tik sulaukia tokio skambučio: „Jūsų mamą veža į ligoninę, greičiau būkite tenai ir paprašykite, kad būtinai ją paguldytų.“ Neapsakomai skaudu, kai atsiprašai iš darbo, skubi, o mama atsiduria ligoninėje be jokių jos sveikatos istorijos dokumentų. Ir išvarginta mama pusę dienos tampoma po ligoninę, nors būtų užtekę paprasto išrašo apie mamos lėtinę ligą. O grįžus atgal pasitinka „teta slaugė“ su tiesmuku klausimu, kodėl mamos nepaguldė į ligoninę, o grąžino atgal“, – pasakojo pašnekovė.
Įstaiga su kaltinimais nesutinka
„Gemma“ administracija, atsakydama į Danutės atsiliepimą internete, teigė nesutinkanti su kaltinimais.
„Nuoširdžiai užjaučiame ir kartu liūdime dėl jūsų mamos netekties. Kiekvieną kartą susitikę įdėmiai išklausydavome jūsų rūpesčius bei nuogąstavimus, o taip pat ieškojome bendrų sprendimų. Nuolat inicijuodavome susitikimus su jūsų mamą slaugiusiu personalu. Nepriežiūros faktai nepasitvirtino.
Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų veikla – ypatingo pašaukimo ir atsidavimo reikalaujantis darbas. Rūpintis sunkiai sergančiais ligoniais, išlydėti juos ir tuo pačiu rasti raminantį užuojautos žodį gedintiems artimiesiems gali tik labai jautrios širdies žmonės.
„Gemma“ centre daug dėmesio skiriame darbuotojų atrankai ir galime užtikrinti, kad mūsų darbuotojai yra kvalifikuoti bei nuolat tobulinantys savo įgūdžius. Jūsų pateiktas atsiliepimas verčia mus dar atidžiau peržiūrėti vidinius procesus bei komunikaciją, kad paslaugos kokybė nuolat gerėtų ir kad žmonės labiau suprastų, kokie yra skirtumai Lietuvoje tarp socialinės globos ir slaugos paslaugų teikimo“, – teigiama oficialiame atsakyme buvusios klientės dukrai.
Atstovė: darbuotojai atrenkami labai atsakingai
Kaip 15min aiškino reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ atstovė Valė Raudonė, komentuoti detaliau skunde minimų faktų įstaiga negali, kadangi ši informacija susijusi su asmens duomenų apsaugos įstatymu.
„Tačiau noriu paminėti, kad mūsų įstaigoje žmonės miršta nuolat. Ir šis atvejis nėra kažkuo ypatingas, neįprastas. Dukra liūdi dėl mamos mirties, išlieja širdgėlą, ir mes visiškai suprantame. Savaime suprantama, kad gavę jos skundus, atlikome tyrimą, kalbėjomės su darbuotojais. Jie taip pat liūdi, nes taip pat yra įdėję daug darbo ir pastangų. Jiems sunku girdėti tokius priekaištus, kita vertus, mes taip pat suprantame senolės artimuosius. Jie prarado mylimą žmogų, bet įvyko tai, kas įvyko.
Tik žmonės vis dar dažnai painioja slaugos ir globos paslaugas. Tai dvi kardinaliai skirtingos paslaugos, tačiau žmonės, to nesuprasdami, reikalauja tam tikrų dalykų, o mes negalime jų suteikti.
Kita vertus, pas mus gyvenantys žmonės personalui, kuris kasdien jais rūpinasi, rengia, prausia, maitina, bendrauja, tampa labai artimi. Todėl tokios situacijos, kai skundžiamasi jų darbo kokybe, mūsų darbuotojams ypač skaudžios. Tačiau kai yra netekties skausmas, visada kyla mintis, ką dar buvo galima padaryti“, – kalbėjo pašnekovė.
„Gemma“ atstovė patikino, kad į kiekvieną kliento skundą yra reaguojama rimtai: bendraujama su visu personalu, su konkrečiu asmeniu, kuris atliko konkretų veiksmą, dėl kurio juo skundžiamasi.
„Mes esame privati struktūra ir į viską žiūrime labai atsakingai. Kitaip ir negalime, nes mums svarbi mūsų reputacija. Todėl mes labai daug investuojame į darbuotojus. Jie puikiai žino savo pareigas, ir mes iš jų daug reikalaujame. Mes tikrai matome, kaip atliekamas darbas. Ir turime gražių, malonių atsiliepimų ir nuoširdžių padėkų tų pačių žmonių atžvilgiu. Jie tikrai negali elgtis su vienais pacientais vienaip, su kitais – kitaip“, – teigė V.Raudonė.
