Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, dėl šlapimo nelaikymo pasaulyje kenčia beveik 200 mln. moterų. Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkst. moterų. Pasak statistikos, vyrai šlapimo nelaikymu serga dešimt kartų rečiau nei moterys.
Paprastai aiškinant, pasak medikės, šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo tekėjimas. Yra trys pagrindiniai šlapimo nelaikymo tipai: įtampos šlapimo nelaikymas, dirglioji šlapimo pūslė ir mišrus. Gydytojos akušerės-ginekologės D.Vilkinienės teigimu, ši liga neretai sukelia tokias sveikatos problemas kaip tarpvietės odos iššutimas, išbėrimai, šlapimo takų infekcijos ir kitas gretutines ligas.
Dėl šlapimo nelaikymo pasaulyje kenčia beveik 200 mln. moterų.
„Dauguma pacienčių dėl šlapimo nelaikymo patiria didžiulį psichologinį diskomfortą, joms tampa sunkiau bendrauti su kitais žmonėmis, dažna praranda produktyvumą darbe, atsisako mėgstamų užsiėmimų, vengia tolimų kelionių, atsiriboja nuo draugų, sutrinka pacienčių lytinis gyvenimas, susergama depresija. Šlapimo nelaikymas susijęs su visuomenės senėjimu, gyvensenos įpročiais, mitybos įpročiais, nutukimu, gimdymu“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė D.Vilkinienė.
Su ja kalbamės apie tai, kas lemia šlapimo nelaikymo atsiradimą, į kokius simptomus derėtų nenumoti ranka ir kokie veiksmingiausi šios ligos gydymo būdai.
– Kokios priežastys lemia moterų šlapimo nelaikymą?
– Įtampos šlapimo nelaikymą ir dirgliosios šlapimo pūslės tipo šlapimo nelaikymą lemia skirtingos priežastys. Mišrų šlapimo nelaikymą lemia dviejų pirmųjų rūšių nelaikymo derinio priežastys. Pomenopauzės laikotarpiu dažniau vyrauja dirgliosios šlapimo pūslės sindromas, o vaisingo amžiaus moterims – labiau įtampos šlapimo nelaikymas.
Įtampos šlapimo nelaikymas gana dažnas nusiskundimas, jis gali pasireikšti jau po pirmo gimdymo, o po kiekvieno gimdymo rizika dvigubėja. Nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp gimdymų skaičiaus ir šlapimo nelaikymo. Šlapimo nelaikymu skundžiasi kas šešta gimdžiusi 30-metė ir kas antra 50-metė moteris. Įtampos šlapimo nelaikymą dažniausiai sukelia gimdymo trauma, dėl kurios pažeidžiami tarpvietės raumenys. Daugeliui moterų, susilpnėjus tarpvietės raumenims, pakinta anatominė ir funkcinė apatinių šlapimo takų padėtis, susilpnėja šlapimo pūslės raukai.
Įtampos šlapimo nelaikymas gali pasireikšti jau po pirmo gimdymo, o po kiekvieno gimdymo rizika dvigubėja.
Staiga padidėjus spaudimui šlapimo pūslėje, jie nespėja greitai ir efektyviai susitraukti ir sulaikyti šlapimo. Kai atsiranda šlapimą sulaikančių struktūrų pakitimų, kilus bet kokiai fizinei įtampai – pavyzdžiui, kosint, čiaudint, juokiantis, einant, bėgant, sportuojant, keliant sunkius daiktus, šlapimas neišvengiamai išteka. Jį sulaikančių struktūrų pakitimams būdingas ir pakitęs jungiamojo audinio metobolizmas – tai lemia kolageno sintezės lėtėjimą, kuris taip pat nulemia nepakankamą urogenitalinių takų raumenų palaikymą.
Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas pasireiškia stipriu noru šlapintis dieną ir naktį, gali būti staigus nevalingas šlapimo nelaikymas. Svarbiausias šlapinimosi veiksnys – šlapimo pūslės raumens gebėjimas valingai susitraukti ir atsipalaiduoti. Dirgliosios šlapimo pūslės atveju dirglumo padidėjimą lemia šlapimo pūslės raumens hiperrefleksija. Tada staiga atsiradusio noro šlapintis nepavyksta nuslopinti ir šlapimas iškart nevalingai išteka.
– Kokio amžiaus moterys turi šią problemą?
– Amžius tiesiogiai susijęs su šlapimo nelaikymu. Šis sutrikimas nustatomas jau 20 proc. jaunų žmonių, 30 proc. vidutinio, 30–50 proc. – vyresnio amžiaus žmonių. Daugiausia šią problemą turi 40–85 metų moterys.
– Į kokius simptomus, pranašaujančius šią ligą, moterys turėtų atkreipti dėmesį?
– Įtampos šlapimo nelaikymas yra skirstomas į tris nelaikymo laipsnius. Pirmo laipsnio – kai šlapimas išteka kosint, čiaudint, juokiantis, antro laipsnio šlapimas teka greitai einant, keliant sunkius daiktus, keičiant kūno padėtį, sportuojant. Trečio laipsnio šlapimas teka ir būnant ramiai.
Esant pirmo ir antro laipsnio šlapimo nelaikymui, jei nėštumo metu prasidėjęs šlapimo nelaikymas išlieka ir po gimdymo, reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus. Atsiradus pirmiesiems šlapimo nelaikymo simptomams pakinta ir jungiamojo audinio metabolizmas, kuris lemia ir kolageno sintezės lėtėjimą, sumažėja makšties raumenų elastingumas ir stangrumas (po 40 metų moters organizme natūraliai pradeda mažėti kolageno). Dėl estrogenų stokos po menopauzės atrofuojasi makšties, šlapimo takų gleivinės, todėl šlapimo nelaikymas tampa dar didesne problema.
– Kaip gydomas moterų šlapimo nelaikymas? Kuris būdas efektyviausias?
– Pasaulyje yra per 200 šlapimo nelaikymo chirurginio gydymo būdų. Tačiau nustačius ligos požymius ir moters apibūdinamus simptomus, komplikacijų tikimybę, įvertinus dubens dugno raumenų būklę, moters amžių ir kita, operacinis gydymas ne visada rekomenduojamas.
Atsiradus pirmiesiems įtampos šlapimo nelaikymo simptomams po gimdymo, jaunoms pacientėms ar moterims, kurioms prasidėjus klimaksiniam laikotarpiui šlapimo nelaikymas progresuoja, dar reikėtų išbandyti ir metodus, kurie neleistų progresuoti esamiems simptomams.
Moterys turėtų stengtis keisti gyvensenos ir mitybos įpročius, mažinti svorį, sportuoti, stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai) ir atlikti frakcinį makšties sienelės stiprinimą lazeriu (dar vadinamą frakciniu makšties atjauninimu). Frakcinę procedūrą renkasi vis daugiau moterų, nes ji yra efektyvi, greita, saugi, neskausminga, nereikalaujanti specialaus pasiruošimo, maža šalutinių reiškinių rizika, trumpas poprocedūrinis laikotarpis.
Moterys turėtų stengtis keisti gyvensenos ir mitybos įpročius, mažinti svorį, sportuoti, stiprinti dubens dugno raumenis ir atlikti frakcinį makšties sienelės stiprinimą lazeriu.
Pagrindinis lazerinės terapijos poveikio mechanizmas – selektyvi makšties pogleivio kolageno sintezės stimuliacija, atstatanti makšties audinių struktūrą, funkciją ir jungiamojo audinio metabolizmą. Atliekant lazerinę procedūrą sukuriama tvirtesnė atrama šlapimo pūslei ir kitiems tarpvietės organams, todėl pranyksta arba gerokai sumažėja įtampos šlapimo nelaikymo požymiai.
Daugeliu atvejų rezultatas jaučiamas jau po pirmos procedūros, kuri trunka apie 15 minučių. Retais atvejais, esant stipriau išreikštiems simptomams, po kelių mėnesių gali būti rekomenduojama pakartotinė procedūra.
– Ar įmanoma visiškai išgydyti šlapimo nelaikymą?
– Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą sunku, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip ligos forma, sunkumo laipsnis, gydymo taktikos pasirinkimas, paciento noras, suinteresuotumas gydytis ir vykdyti gydytojo paskyrimus ir kita.
– Kokias priemones reikėtų naudoti šią problemą turinčioms moterims?
– Šiuo metu yra tikrai didelė pasiūla šlapimą sulaikančių įvairių dydžių ir didelio sugėrimo laipsnio įklotų, sauskelnių, kelnaičių, kurios skiriamos nešioti šlapimo problemų turinčioms moterims. Beje, šlapimo nelaikymas yra pripažintas liga, todėl žmogui, nelaikančiam šlapimo, gali būti skirti kompensuojami šlapimą sulaikantys įklotai ir sauskelnės.
