Muzika veikia dar negimusio kūdikio būsimus gebėjimus
Muzikos terapijos sričių yra daug, kiekviena turi savų tikslų.
„Muzikos terapija nėščiosioms stiprina emocinį mamos ir būsimo vaiko ryšį, skatina harmoningą vaiko vystymąsi ir augimą, teigiamai veikia kūdikio sveikatą, intelektinius, muzikinius bei kūrybinius gebėjimus, – užsiėmimų
privalumus vardina Nadežda Kiseliova-Žukovska. – Ne mažiau svarbu ir tai, kad šie užsiėmimai teigiamai veikia nėščiųjų savijautą, harmonizuoja vidinę būseną, jos labiau atsipalaiduoja“.
Harmoningas pasiruošimas
Pasak muzikos terapijos magistrės, užsiėmimų metu naudojami vokalinės ir instrumentinės improvizacijos, muzikos klausymo, dainavimo, atsipalaidavimo, kūdikio kalbinimo metodai.
Tokie vaikai yra gerokai pažangesni įvairiose srityse, talentingesni ir gabesni, nes jų smegenys lavinamos dar iki gimimo.
„Iš pradžių darome atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimus, kurie padeda mamai nurimti, sumažinti įtampą (ypač jei ji vis dar dirba) pasiruošti bendrauti su vaikeliu. Tada jis kalbinamas mintimis arba specialiai mamos sukurta pasisveikinimo dainele, subtiliai ir švelniai jam grojama muzikos instrumentais. Mokslininkai nustatė, kad įsčiose kūdikis girdi muzikos instrumentų vibraciją, jis reaguoja į garsus“, – tvirtina N. Kiseliova-Žukovska.
„Tuomet, klausantis muzikos, atliekami kūrybiškumo, vaizduotės, intuicijos lavinimo pratimai ir žaidimai, kurie padeda suformuoti tėvystei reikalingus įgūdžius, taip pat skatina teigiamą požiūrį į kūdikį, gimimą, gimdymą, mamos įgauna pasitikėjimo savimi, harmoningai pasiruošia naujos gyvybės atėjimui“, – sako terapijos užsiėmimų vedėja.
Praktika namuose
Muzikos terapijos specialistė sako, kad kūdikiui mamos balsas turi ypatingą prasmę. Dar būdamas įsčiose jis įsimena garsus: pasisveikinimo dainelę ar lopšines, kalbinimą ar grojimą muzikos instrumentais. Šie garsai jam padeda atsipalaiduoti, nurimti ir po gimimo. Juk būna, kad skauda pilvuką ar yra kitų situacijų, kuriose, išgirdęs mamos dainavimą, kūdikis nusiramina.
„Užsiėmimuose skatinu mamas kurti savo mėgstamos muzikos rinkinį, kuris padėtų atsipalaiduoti, ir vėliau vaikelį kalbinti jau namų aplinkoje. Tuomet jau gali prisijungti ir tėtis, kuris taip pat gali dainuoti, kalbinti, glostyti pilvuką, laukti atsakymo.
Užsimezgęs artimas emocinis ryšys labai veikia vaiko elgesį: gimsta pasitikėjimas aplinka, savimi, vystomi intelektiniai, fiziniai gebėjimai, nes vienu metu stimuliuojama labai daug sričių. Tokie vaikai yra gerokai pažangesni įvairiose srityse, talentingesni ir gabesni, nes jų smegenys lavinamos dar iki gimimo“.
Lengvesnis gimdymas
N. Kiseliova-Žukovska sako, kad užsiėmimuose mamos gali gryninti ryšį su vaiku ir savo santykius apskritai, prisiminti savo patirtį, vaikystę ir tėvų santykius.
„Tai yra grupiniai užsiėmimai, tačiau dalyvių palyginti nedaug: 10–12 moterų vienoje grupėje. Moterys ne tik muzikuoja, bet ir dalinasi savo patirtimi, jausmais, patiria bendrumo jausmą. Muzikinių improvizaciju metu ateina sprendimai, suvokimas, kaip gali būti išspręsta ir kitaip suprasta viena ar kita problema. Tai veikia santykį su vaikučiu ir aplinkiniais. Kuriamas mėgstamos muzikos albumas leidžia įsiklausyti į save, savo pojūčius, atsipalaiduoti, o kai mažiau įtampos ir streso, greičiau ir lengviau gimdoma“, – įsitikinusi muzikos terapijos specialistė.
Užsiėmimus organizuoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuras. Daugiau informacijos – www.vvsb.lt
