Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mykolo gyvybė buvo pakibusi ant plauko: išgelbėjo gydytojų ryžtas operuoti širdį

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro gydytojai pacientą Mykolą žino ne vienerius metus. Pastarąsias dvi savaites, po kurių skirtas operacinis gydymas, pacientu rūpinosi gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė, rašoma ligoninės pranešime spaudai.
Julija Jurgaitytė
Julija Jurgaitytė / Zitos Katkienės nuotr.

Aortos vožtuvo stenoze sergančio paciento gyvybė buvo pakibusi ant plauko, nes kardiochirurgai, dirbantys Vilniaus ar Kauno klinikose, pamatę paciento tyrimo duomenis, rodančius organizmo išsekimą, delsė imtis širdies vožtuvo keitimo operacijos.

Centro vadovės pareigas laikinai einanti prof. Jelena Čelutkienė ėmėsi iniciatyvos ir buvo priimtas sprendimas operuoti. Operaciją atlikęs širdies chirurgas, doc. Aleksejus Zorinas patvirtina, kad rizika buvo didelė, o šis atvejis – geros klinikinės praktikos sėkmė, vadinama stebuklu.

123RF.com nuotr./Operacija
123RF.com nuotr./Operacija

Dažnas pacientas

Pacientas Mykolas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro kardiologijos stacionarą pateko dėl progresuojančio dusulio. Anot gydytojos kardiologės J.Jurgaitytės, jau tada žinojo, kad šiam pacientui nuo 2021 metų gruodžio mėnesio buvo siūlytas operacinis gydymas.

Bet žmogus silpo ir imtis rizikingo gydymo nenorėjo, nors buvo siųstas į Vilniaus klinikas, konsultuotas profesorių, žymių kardiologų.

„Daug kartų buvo svarstyta, kaip pacientui padėti, kad jo sveikatos būklė pagerėtų“, – vardija kardiologė J.Jurgaitytė medikų pastangas, kurias ribojo ne tik nusilpęs paciento organizmas, bet ir atvejį komplikuojantys tyrimų radiniai.

Pastarąjį kartą 80-ies pacientas Mykolas į ligoninę atvyko labai nusilpęs, be jokios motyvacijos. Sakė, kad dabar pasiryžęs ir atvirai operacijai. Medikai jam skirdavo medikamentinį gydymą, nes vis būdavo priimamas sprendimas, kad chirurginio gydymo jis neištvers, o kateterinis – per daug rizikingas.

Bet dėl prastos mitybos nepavykdavo sumažinti uždegimo rodiklių, normalizuoti kraujo tyrimų rodiklių. Trombocitų kiekis buvo nukritęs iki 40x10–9/l (normalus jų kiekis kraujyje yra 180–450x10–9/l).

Paciento ūgis – 170 cm, svoris – 73 kg. Būdamas ligoninėje, dar neteko 10 kg skysčių pašalinimo sąskaita.

„Esant nevisavertei mitybai, nors artimieji labai stengėsi ir rūpinosi mityba, jau buvome su sūnumi nusprendę išleisti pacientą namo su pilnomis saujomis kasdien geriamų vaistų“, – dalinasi gydytoja J.Jurgaitytė

Operacijos gali neištverti

Pagrindinė sveikatos problema, dėl kurios buvo gydomas pacientas Mykolas – aortos vožtuvo stenozė, įprastai įveikiama atlikus širdies vožtuvo keitimo operaciją.

Medikai sprendė, ar operaciją rinktis chirurginę ar atlikti perkateteriniu implantavimu. Daugeliu klausimų dėl šio paciento kreiptasi į keletą Lietuvos širdies chirurgų, ieškota pagalbos.

Apsispręsti šioje sunkioje situacijoje buvo sudėtinga, juolab, kad pacientas jau buvo persirgęs insultu, garbingo amžiaus, turėjo prostatos problemų ir kitų ligų, tad buvo labai didelė rizika, jog po operacijos žmogus liks lovos ligoniu su dar didesne fizine negalia, nei iki tol.

Kai kurie kardiochirurgai, konsultavę ligonį ir sužinoję tyrimų rezultatus, operuoti atsisakė, teigdami, kad nerizikuos, nes pacientas operacijos gali neištverti ir, medikų terminais kalbant, likti ant operacinės stalo.

Labai daug šiuo pacientu rūpinosi artimieji. Jie važiavo į klinikas, kur anksčiau buvo gydytas šis žmogus, surinko visus reikiamus medicinos dokumentus. Širdies ir kraujagyslių centro vadovės prof. J.Čelutkienės iniciatyva buvo nuspręsta pacientą operuoti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

Operacija pavyko

Apsispręsti padėjo ir pats pacientas, nes jis nepuolė į depresiją, išliko pakankamai ramus, pasitikėjo medikais ir jų sprendimu. Padėjo ir labai stiprus artimųjų ryšys, bendravimas bei palaikymas.

Pasak gydytojos J.Jurgaitytės, medicinoje stebuklus daro ne vaistai, operacijos, bet bendravimas, empatija, išklausymas ir įsiklausymas. Bet atsakomybė tenka pačiam pacientui.

Santaros klinikų širdies chirurgas, doc. A.Zorinas, kuris operavo pacientą kartu su doc. Viliumi Janušausku, taip pat patikino, kad labiausiai šiame pasirinkime rizikavo pats pacientas.

„Jo širdis buvo labai išvarginta aortos vožtuvo stenozės, buvo itin išsekęs, tačiau pasiryžo rizikuoti“, – sako patyręs kardiochirurgas.

Operacija vyko šešias valandas. Dauguma ligonių po tokios operacijos neišvengia neurologinių komplikacijų dėl dirbtinės kraujotakos. Nebuvo lengvas ir šio paciento išėjimas iš neurologinės būklės.

Po gydymo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pacientas Mykolas vyks į reabilitaciją, kur bus tęsiamas gydymas. Kardiochirurgas A.Zorinas sako, kad namo pacientas grįš savomis kojomis, sustiprėjęs ir įveikęs daugelį metų kamavusias sveikatos problemas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs