Iš psichoterapeuto užrašų
„Maniškis visada sakydavo, kad vyrams Dievas atseikėjo kibirą „sėklų“. Iššvaistei, ir šaukštai po pietų. Kai jis pajuto, kad tas kibiras beveik ištuštėjo, sukilo jo vyriškos ambicijos. Matyt, panoro atsigriebti, kol dar jautėsi tikru vyru.
Turėjome bendrą verslą, į jį tiek įsisukome, kad nė nepastebėjome, kaip santykiuose įsivyravo rutina. Ir tada atsirado Ji, nesvarbu vardas, nes žinau, kad Jos vietoje būtų bet kuri kita moteris. Nesekiau, nešnipinėjau, bet visi ženklai rodė, kad jis užmezgęs meilės romaną. Skrupulingiau nei įprastai ėmė rūpintis savo išvaizda, pradėjo sportuoti ir dažniau išvykti ilgesniam laikui neva verslo reikalais.
Žinojau, tylėjau, nes supratau, kad jį valdo ne protas, o patiniški instinktai. Tik nemaniau, kad jis ryšis viską mesti, nutraukti. Tikėjausi, pasiganys ir viskas praeis. Bet ne. Kaip vėliau sužinojau, mano 46-erių metų vyras pasirinko aštuoniolika metų jaunesnę meilužę. Tiksliau jį „suvystė“, nes turtingas ir dar išvaizdus vyras – daugelio moterų svajonė.
Jiedu susilaukė vaiko, kai dar buvome oficialiai neišsituokę. Likau įskaudinta ir pažeminta. Aš nutariau skirtis – dabar nesistebiu, kodėl pagal statistiką, vidutinio amžiaus moterys būna dažnesnės skyrybų iniciatorės. Jam tai nepatiko, tačiau teko susitaikyti, nes nesu išlaikytinė. Aš perėmiau jo verslą, todėl jis neturėjo kozirių sugniuždyti manęs. O netrukus ir mano gyvenime atsirado žmogus, kuris suteikė naujus sparnus.
Man iš jo nereikia nei kailinių, nei prabangaus automobilio, nei atostogų Havajuose. Aš visa tai turiu, nes daug esu pasiekusi. Kai kitos verkia dėl gęstančios jaunystės, manau, mūsų amžius turi nemažai ir pranašumų: esu daug išmintingesnė ir skiriu tikrąsias vertybes.
Jei seniau buvo svarbiau kaip aš atrodau, dabar svarbiau, kaip aš jaučiuosi viduje. Aš be baimės suvokiu, kad mano laikas nenumaldomai senka, todėl tiesiog noriu mėgautis gyvenimu, tiesiog būti mylinti ir mylima, būti laiminga moterimi dabar. Ir vidurio amžiaus krizė man neatrodo pasaulio pabaiga. Nors turiu pinigų, neisterikuoju dėl atsiradusios dar vienos raukšlelės ir nesu nuolatinė plastikos chirurgų pacientė.“ Elvyra
Pasak psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, artėjant amžiaus viduriui, daugelis keturiasdešimtmečių nesąmoningai nubrėžia tam tikrą simbolinę ribą. Ir tai nebūtinai susiję su vaikų išėjimu iš namų ar biologiniais pokyčiais (menopauzės pradžia). Tiesiog moteris pajunta, kad kažkas negrįžtamai baigėsi, kad kažko jau nebus niekada. Tai yra jaunystės.
Neguodžia ir žiniasklaidos priemonių skleidžiamas jaunystės mitas, kad amžius nieko nereiškia, kad penkiasdešimtmetės ar šešiasdešimtmetės Holivudo aktorės ir kitos garsenybės žurnalų viršeliuose atrodo dvidešimčia metų jaunesnės. Juk tai – tik vaizdas žurnaluose, bet ne realiame gyvenime. O jei ir įmanoma, tai, kiek kainuoja tokios pastangos išsaugoti jaunystę?!
Deja, tenka pripažinti, kad mūsų kultūroje smarkiai įsitvirtino jaunystės kultas. Tiksliau populiarinamas jaunystės mitas. Grožio pramonė, pardavinėdama priemones ir būdus, kaip išsaugoti jaunystę, iš to uždirba milijardus. Ir daugelis įtiki, kad jei kūnas bus jaunas, pavyks sustabdyti skubantį laiką. Deja, pasak specialistų, psichologiškai senėjimas vyksta labai sunkiai. O noras pasinaudoti kūnu kaip valiuta, už kurią galima nusipirkti laimę, veda į aklagatvį.
Be abejo, ne visus užpuola ta vadinamoji vidurio amžiaus krizė, t. y. nostalgija tam, ko niekada nesugrąžinsi. Kad tau niekada nebus septyniolika. Tuomet galima gyventi toliau kaip gyvenus. Kitus ji aplanko anksčiau arba, priešingai, kur kas vėliau. Silpniau arba stipriau.
O kas tada?..
Gal tai nuskambės keistai, bet gyvenimas skirtingais amžiaus tarpsniais atneša ne tik skirtingus uždavinius, iššūkius, bet ir skirtingus malonumus. Todėl gebėjimas eiti koja kojon su gyvenimu yra vienas iš būdų gyventi šį gyvenimą.
Brandžiame amžiuje atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi, savigarbos. Kaip būtų keista, bet net statistika rodo, kad apie trečdalis moterų, sulaukusių vidutinio amžiaus, jaučiasi laimingesnės nei tikėjosi. Jų teigimu, tą laimę suteikia išsipildžiusios svajonės, gebėjimas išreikšti save jai svarbiose gyvenimo srityse. Deja, tokio amžiaus vyrai didesni pesimistai.
Artėjantis saulėlydis, kurį išduoda ne tik kūno ženklai ir išretėjęs viršugalvis, paskatina veikti. Išnaudoti paskutinį šansą.
Artėjantis saulėlydis, kurį išduoda ne tik kūno ženklai ir išretėjęs viršugalvis, paskatina veikti. Išnaudoti paskutinį šansą. Kai kurie tiesiog ima gailėtis, kad per savo gyvenimo nepasiekė to, ką svajojo, puola į apatiją, nuleidžia rankas. Na o kiti, visko pasiekę ima baimintis, dėl ko gyventi toliau.
O kad įrodytų sau, jog dar nėra visai sukriošęs, ima akivaizdžiai demonstruoti savo vyriškumą, ryžtasi iššūkiams. Todėl nemaža dalis stipriosios lyties atstovų nuo N-40 entuziastingai pasibalnoja plieninius žirgus ir ima dairytis į dvigubai jaunesnes partneres. Riaumojantis motociklo gausmas jiems primena laiką, kai buvo tik aštuoniolikos...
Paklausite, kodėl traukia jaunesnės? Ant galinės motociklo sėdynės visada gražiau atrodo sėdinti jauna, nepavytusi graži gėlelė. Neužpykite, mielosios, bet vyrai myli akimis, o amžius ir išvaizda dažniausiai susiję (bent jau taip rodo pažinčių ekspertų atliktos vyrų apklausos).
Kiekvienas savaip stengiamės išreikšti save. Nemažai vidutinio amžiaus moterų saviraiškos ieško domėdamosi nauja veikla, ima studijuoti (tai rodo pasaulyje populiarėjantys Trečiojo amžiaus universitetai), lankyti įvairius kursus. Vyresnio amžiaus moterys turi kitą kozirį – komforto zoną joms padeda susikurti pakitusios vertybės ir poreikis gerai jaustis. Ir jos ne išimtis – lygiai taip pat, tik gal rečiau nei vyrai, kartais ieško to, kas primintų į praeitį nuėjusias romantiškas, gražias dienas.
Artėjant senatvei karštligiškai bando pagauti paskutines progas užmegzdama slaptus santykius. Ypač jei moteriai trūksta dėmesio iš sutuoktinio, netenkina intymūs gyvenimas (santykiai tapo reti arba visai išnyko).
Neverta dairytis atgal
Žinoma, ne visi puola įrodinėti sau ar kitiems, kad aš vis dar jaunas. Yra tokių, kurie sugeba pripažinti realybę tokią, kokia ji yra. Ir užuot dėję pastangas, kaip pakeisti tai, kas neįmanoma, kaip išsaugoti tariamą jaunystę, mėgaujasi gyvenimu. Jie prisimena posakį: „Viešpatie, duok jėgų pakeisti tai, ką galiu, duok proto nekeisti to, ko negaliu, ir duok išminties atskirti vieną nuo kito“.
„Viešpatie, duok jėgų pakeisti tai, ką galiu, duok proto nekeisti to, ko negaliu, ir duok išminties atskirti vieną nuo kito“.
Jei esate iš tų, kuriems vidurio amžiaus krizė atrodo tikra katastrofa, dažniau paskaitykite „N40 vyrų autoklubo“ šūkį: „Jei esi vedęs ir turi vaikų, neprivalai sėdėti ant sofos ir verkšlenti. Tikrasis vyrų gyvenimas prasideda nuo 40-ies, tai žino vyrai, kurie perkando lenktynių trasą, kuriems nereikia sukti nei atgal, nei į kairę ir kurie nežiūri „Duokim garo“, kol patys duoda gazo“.
Visada buvo ir bus dalykų, kurių mes negalime pakeisti – ir nereikia to daryti. Pasak psichologų, daug naudingiau susimąstyti ne apie tai, ko niekada nebus, ne kovoti su vėjo malūnais, eikvojant energiją, brangų laiką ir pinigus tam, kad kuo ilgiau išsaugočiau pirmos jaunystės grožį, o investuoti į tai, kad senatvė būtų turininga ir prasminga.
Vidutinio amžiaus krizė gali būti puikus pretekstas peržiūrėti gyvenimo scenarijų ir susikurti sau naujų įdomių vaidmenų – pirmyn!
Auksinės mintys
- Viskam savo laikas! Nors su metais gyvenimiškos patirties daugėja, ir vyrai, ir moterys tampa mažiau lankstūs bei linkę save laikyti teisiais, nes jau žinau, kaip viskas yra iš tiesų. Ir tas sąstingis pradeda trukdyti santykiuose. Turbūt pastebėjote, kad kuo vėliau susirandame partnerį, tuo sunkiau būna prisitaikyti vienas prie kito, nugyventi tuos pirmuosius 25-erius metus, kurie santuokoje būna sunkiausi.
- Meilužės vedusiems vyrams dažniausiai yra moterys laisvalaikiui, o jos įsivaizduoja, kad taps moterimis gyvenimui.
- Moters svajonės labai dažnai užsibaigia naktinėmis ašaromis, kurių ji stengiasi niekam nerodyti. Nebijokite svajoti, nesvarbu, kiek jums metų!
- Baimė apima tada, kai žinome, koks konkretus pavojus laukia, o nerimas – kai nežinome, koks jis gali būti.
- Mes turime vienintelį dalyką, kuriuo galime disponuoti savo gyvenime – laiką. Nešvaistykite jo tuščiai.
- Mes auginame savo vaikus tam, kad jie išeitų iš namų ir kad ten, kur jie išeis, būtų laimingesni nei su mumis.
- Statistika rodo, kad vyrai miršta anksčiau. Moterims senatvėje dažnaiu tenka išgyventi tą vienatvės jausmą be partnerio. Jeigu moterys mokėtų skaičiuoti, jos tekėtų už aštuoneriais metais jaunesnių vyrų.
- Mokėjimas pasidžiaugti tuo, ką gali, o ne krimstis ir graužtis dėl to, ko nebegali, yra išminties požymis.
Remtasi E. Laurinavičiaus knyga „Žvilgsnis iš veidrodžio“.
