NVI Viešųjų pirkimų grupės viršininkas Rimantas Juktonis pasakojo, kad nuo 2014 metų lapkričio NVI yra sudaręs 20 preliminarių sutarčių su 1–3 tiekėjais. Iš viso yra 18 tiekėjų.
„Didžiausiose sutartyse yra 30–650 tūkst. skirtingų reagentų ir medicininių priemonių pavadinimų. Šie reagentai ir priemonės daugiausiai naudojami mokslinėse laboratorijose. Per metus (nuo 2014-ųjų lapkričio) pagal preliminarias sutartis yra sudaryta pirkimo sutarčių už maždaug 65 850 eurų“, – kalbėjo R.Juktonis.
Didžiausiose sutartyse yra 30–650 tūkst. skirtingų reagentų ir medicininių priemonių pavadinimų.
Jis pabrėžė, kad preliminariose sutartyse yra tik ketinimai pirkti NVI Mokslinių tyrimų centro laboratorijoms reikalingus reagentus iš gamintojų katalogų.
„Preliminarias sutartis su tiekėjais sudarėme dėl paprasčiausios priežasties: kad nereikėtų kaskart vykdyti ilgai trunkančių viešųjų pirkimų procedūrų, o užtektų apklausti iki 3 tiekėjų, kurie yra pateikę mažiausias kainas. Su jais ir sudarytos preliminarios sutartys“, – aiškino R.Juktonis.
Per metus išleidžia 100-200 tūkst. eurų
NVI Mokslinių tyrimų centro Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas prof. Kęstutis Sužiedėlis pasakojo, kad didžioji dalis laboratorinių reagentų ir priemonių yra skirtos vėžio moksliniams tyrimams, vykdomiems NVI mokslininkų. Be to, dalis sutartyse nurodytų priemonių gali būti naudojamos ir priešvėžinėje terapijoje.
„Nors dėl įdiegtų šiuolaikinių tyrimų technologijų ir galimybių vėžio tyrimuose naudoti ne tik pacientų biologinę medžiagą, bet ir šiuolaikinius tyrimų modelius ir galimybių įvertinti tyrimų rezultatų, gautų naudojant modelines tyrimų sistemas, klinikinę svarbą, palyginus modelinių sistemų ir pacientų biologinės medžiagos tyrimų rezultatus, NVI bene geriausiai Lietuvoje atitinka šiuolaikiniams vėžio tyrimų institutams keliamus reikalavimus, institutas negali vėžio tyrimams skirti tokių sumų, kurios nurodytos preliminariosiose sutartyse“, – pažymėjo K.Sužiedėlis.
Institutas negali vėžio tyrimams skirti tokių sumų, kurios nurodytos preliminariosiose sutartyse.
Realiai vėžio tyrimams skirtų laboratorinių reagentų ir priemonių NVI per metus įsigyja už maždaug 100–200 tūkst. eurų.
„Apie 90 proc. šių lėšų yra skirtos NVI mokslininkų vykdomiems tyrimams konkursinio mokslinių projektų finansavimo būdu“, – sakė K.Sužiedėlis.
Bijo atsilikti nuo užsienio kolegų
K.Sužiedėlis akcentavo, kad preliminariosios sutartys labai padeda įgyvendinti NVI mokslininkų vykdomus tyrimus.
„Mokslinių tyrimų ypatumas – tai tyrimų įgyvendinimo kelių įvairovė. Vertindamas konkretaus tyrimo aplinkybes, tyrimui vadovaujantis tyrėjas pasirenka tyrimo įgyvendinimo kelią. Nuo šio pasirinkimo priklauso konkrečių reagentų ir laboratorinių priemonių poreikis“, – apie darbo specifiką pasakojo K.Sužiedėlis.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad pasirinkimas nebūtinai yra teisingas, o pasirinkimo klaidos greitai išaiškėja – atlikus pirmuosius tyrimus.
„Tuomet tyrėjui tenka rinktis kitą tyrimo įgyvendinimo kelią, dėl ko iškyla kitokių reagentų ir priemonių poreikis. Tas poreikis gali pasikeisti ir dėl kitų tyrėjų atliktų tyrimų ir paskelbtų rezultatų. Kitaip tariant, įgyvendinant mokslinį tyrimą dažnai tenka įsigyti kitokius nei anksčiau reagentus.
Tačiau milijardo eurų reagentams iki 2018-ųjų metų reikėtų nebent tuo atveju, jei mokslininkai galėtų atlikti visus įmanomus tyrimus, o jie rezultatų duotų tik su paskutiniu bandymu. Tačiau taip nebūna“, – užtikrino K.Sužiedėlis.
Jo nuomone, jei kiekvieną sykį, iškilus naujo reagento poreikiui, Lietuvos tyrimų institucijoms tektų įgyvendinti viešojo pirkimo procedūras – iškiltų reali grėsmė visiems Lietuvos tyrėjų vykdomiems tyrimams, kadangi viešojo pirkimo procedūros dažnai užtrunka iki pusės metų.
„Tokiais tempais Lietuvos tyrėjai galėtų siekti atsakyti tik į menkos svarbos klausimus, o kolegos iš užsienio šalių visada aplenktų mūsų tyrėjus“, – svarstė K.Sužiedėlis.
Procedūra užtrunka 3–7 dienas
K.Sužiedėlis priminė, kad audringos diskusijos viešojoje erdvėje jau buvo kilusios prieš 3–4 metus, kai viešuosius pirkimus prižiūrinčios institucijos pranešė apie planus griežtinti pirkimų procedūras.
Milijardo reikėtų nebent tuo atveju, jei mokslininkai galėtų atlikti visus įmanomus tyrimus, o jie rezultatų duotų tik su paskutiniu bandymu.
„Šios diskusijos išprovokavo akademinės visuomenės atstovų ir valdininkų susitikimus. Buvo pasiūlyta Lietuvoje naudoti kitose ES šalyse jau seniai naudojamas preliminariąsias sutartis, kurias irgi reglamentuoja viešojo pirkimo įstatymas.
Vienintelis skirtumas yra tas, kad šią sutartį galima sudaryti kur kas anksčiau nei iškyla poreikis įsigyti reagentą, o pirkėjas nėra įpareigotas pirkti reagentų ir priemonių, jei poreikis neiškyla, nežiūrint to, kad pirkimo objektas yra nurodytas preliminarioje pirkimo sutartyje“, – aiškino K.Sužiedėlis.
Preliminariosios sutartys leidžia tyrėjams iš anksto atlikti pirkimo procedūras visiems galimiems poreikiams, iš anksto konkurso būdu nustatyti potencialių tiekėjų galimiems poreikiams sąrašą, dėl ko, iškilus realiam poreikiui, pirkimo procedūra užtrunka ne pusę metų, bet 3–7 dienas.
„Tokiu būdu mokslinio tyrimo įgyvendinimas neapsakomai paspartėja: nors ir neprilygsta išsivysčiusių, ypatingai aktyviai mokslinius tyrimus vykdančių šalių, tarkime, JAV, Kanados, Australijos, Singapūro, Taivano, Honkongo, Norvegijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, tempams, bet įgalina Lietuvos tyrėjus vykdyti tyrimus konkurencingais terminais“, – sakė K.Sužiedėlis.
Vėžiu serga apie 3 proc. gyventojų
Lietuvoje apie 100 tūkst. žmonių gyvena su onkologine liga, kitaip tariant, vėžiu serga apie 3 proc. šalies gyventojų.
NVI leidinio „Vėžys Lietuvoje 2012 metais“ duomenimis, daugiau nei 23 tūkst. žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvena 10 ir daugiau metų.
Prieš dešimtmetį Lietuvoje su vėžio liga gyveno apie 70 tūkst. žmonių, iš kurių 13 tūkst. gyveno 10 ir daugiau metų.
„Didėjantis onkologinių ligonių skaičius šalyje, viena vertus, rodo gerėjantį išgyvenamumą, kita vertus, problemų, su kuriomis šiomis dienomis susiduria sveikatos priežiūros sistema, masto didėjimą“, – svarstė NVI vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė.
100 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančiųjų reiškia, kad tokiam skaičiui žmonių ligos pradžioje yra reikalingos diagnostikos ir gydymo paslaugos, vėliau – nuolatinė stebėsena.
Dažniausia onkologinė liga Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, tarp moterų išlieka krūties vėžys, tarp vyrų – prostatos vėžys. Tarp mirčių nuo vėžio Lietuvoje tebepirmauja plaučių vėžys, ši liga sudaro 17 proc. mirčių nuo onkologinių ligų.
