Apie nagų grybelį, jo atsiradimą ir gydymą kalbamės su „Biofirst“ klinikos gydytoja dermatovenerologe dr. Silvija Kontautiene.
– Gydytoja, kas yra nagų grybelis ir kokie simptomai išduoda, kad žmogus serga šia liga?
– Tai nagų grybelinė infekcija, mediciniškai dar vadinama onichomikoze. Grybelių gali būti įvairiausių rūšių. Didžiausia grupė, kuri sukelia nagų grybelį, yra dermatofitai – jie nulemia iki 90 proc. visų grybelinių infekcijų. Jas taip pat gali sukelti ir mielių bei pelėsių grybeliai.
Dažniausiai šią ligą patys pacientai ir nusistato, nes pamatyti, kad yra nagų grybelis, tikrai nėra sudėtinga. Tai yra dažniausia nagų liga.
Ji prasideda nuo nago kraštelio – šis pagelsta arba pabalsta, sustorėja, ima trupėti, atsiranda ponaginių raginių masių.
Kalbant apie simptomus, pirmiausia pakinta nago spalva, tačiau klinikinis vaizdas priklauso nuo ligos formos ir sukėlėjo.
Dažniausiai pasitaikanti ligos forma yra distalinė-lateralinė onichomikozė. Ji prasideda nuo nago kraštelio – šis pagelsta arba pabalsta, sustorėja, ima trupėti, atsiranda ponaginių raginių masių, kurias nesunkiai galima pašalinti manikiūrinėmis žirklėmis.
Kiek retesnė ligos forma yra paviršinė baltoji onichomikozė. Ja sergant, nago plokštelės paviršiuje atsiranda baltų dėmelių ar baltų linijų, kurios gali ištrupėti.
Kitos formos yra dar šiek tiek retesnės. Pavyzdžiui, proksimaline onichomikoze serga asmenys, turintys imuniteto sutrikimų.
– Kur ir kaip galima užsikrėsti nagų grybeliu?
– Užsikrėsti galima dviem būdais. Vienas jų – turint tiesioginį kontaktą, kai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Dauguma grybelių, kurie sukelia nagų infekcijas, yra antropofiliniai – tai reiškia, kad jie gyvena ant žmogaus odos, nagų ir plaukų.
Kitas būdas – užsikrečiama esant netiesioginiam kontaktui. Grybelio dalių, sporų patenka į aplinką. Tad, tarkime, perėjus basomis paskui sergantį žmogų, yra tikimybė užsikrėsti. Tai gali nutikti viešbučiuose, persirengimo kambariuose, baseinuose, paplūdimiuose.
Grybelio sporos pasižymi tuo, kad yra labai atsparios aplinkos poveikiui. Šaltis joms nebaisus, kalbant apie karštį – jos gali gyventi iki 60 laipsnių nesuirdamos net penkerius metus.
Kiti veiksniai, didinantys riziką susirgti nagų grybeliu, yra sportinė veikla, uždaros avalynės dėvėjimas, gausesnis pėdų prakaitavimas, dažnos nagų traumos, kraujagyslių, nervų ligos, įtakos turi ir genetinis polinkis, ir imunosupresija – jei imunitetas yra nusilpęs, grybelis gali prikibti greičiau.
– Kiek žmonių kankina ši liga ir kokio amžiaus žmonės dažniausiai ja serga?
– Tyrimų duomenimis, serga nuo 3 iki 13 proc. populiacijos. Ligos paplitimas didėja su amžiumi: šią nagų infekciją turi 20 proc. vyresnių kaip 60 metų ir 50 proc. vyresnių kaip 70 metų asmenų. Vaikai, jaunimas ja serga itin retai. Vyrai šia liga serga dažniau nei moterys.
– Kur grybelis gali plisti?
– Kadangi dermatofitai metabolizuoja keratiną, jie gali plisti naguose, plaukuose, odoje. Į vidaus organus jie neplinta. Mielių ir pelėsių grybeliai ant odos gyvena kaip saprofitai ir tik susidarius palankioms sąlygoms tampa patogeniški bei sukelia ligas.
Šaltis grybelio sporoms nebaisus, kalbant apie karštį – jos gali gyventi iki 60 laipsnių nesuirdamos net penkerius metus.
– Ar dermatovenerologas atlieka kokius nors papildomus tyrimus grybeliui nustatyti, ar jis matomas plika akimi ir to jau nebereikia?
– Grybeliui nustatyti dažniausiai užtenka apžiūros, nes požymiai yra akivaizdūs. Tačiau, jei kyla abejonių dėl diagnozės, galima atlikti arba mikroskopinį, arba pasėlio tyrimą. Jie skiriasi tuo, kad mikroskopinis tyrimas tik parodo – yra grybelis ar nėra, o pasėlio tyrimu galima nustatyti grybelio rūšį. Mikroskopinio tyrimo rezultatai gaunami per savaitę, o pasėlio tyrimo gali tekti laukti ir iki mėnesio.
Pasėlio tyrimą rekomenduočiau atlikti, jei planuojama taikyti sisteminį gydymą – t. y. geriamuosius vaistus. Tačiau, jei gydymas paprastesnis, gydoma tik vietinio poveikio vaistais arba lazeriu, gydytojui tikslios grybelio rūšies žinoti nebūtina.
– Pagal ką sprendžiama, kokio gydymo žmogui reikia? Kokios priemonės yra veiksmingiausios?
– Nagų grybelinė infekcija gali būti gydoma tepamaisiais, geriamaisiais priešgrybeliniais vaistais ir jų kombinacijomis bei pagalbinėmis priemonėmis, tokiomis kaip chirurginis nago šalinimas, cheminis, mechaninis nago valymas. Nagų grybeliui gydyti taip pat taikoma lazerio ir fotodinaminė terapija.
Gydymo metodas parenkamas individualiai, priklausomai nuo nagų pažeidimo pobūdžio, ploto ir infekcijos sukėlėjo. Jeigu pažeidimo plotas nėra didelis – pažeista iki 50 proc. nago plokštelės ir iki trijų nagų, užtenka vietinio gydymo medikamentais – tepamaisiais priešgrybeliniais vaistais. Jeigu pažeistas didesnis paviršiaus plotas ar daugiau nagų, tada vietinio medikamentinio gydymo neužtenka ir papildomai skiriamas gydymas lazeriu arba sprendžiama dėl sisteminio gydymo sisteminiais geriamaisiais vaistais.
Nagų grybelio gydymas yra ilgas procesas, nes nagai auga gana lėtai, turime sulaukti, kol pažeisto nago plokštelė nuaugs.
Pagrindiniai geriamieji priešgrybeliniai vaistai yra terbinafinas, itrakonazolis ir flukonazolis. Terbinafinas – pirmo pasirinkimo vaistas gydant dermatofitų sukeltą nagų grybelinę infekciją, o itrakonazolis – pagrindinis vaistas mielių ir pelėsinių grybelių sukeltoms infekcijoms gydyti.
– Tiesa ar mitas, kad vaistai nuo nagų grybelio yra ypač toksiški kitiems organams?
– Tai tiesa. Be abejo, toksinių reakcijų nėra daug, asimptominis kepenų fermentų padidėjimas, kurio pacientai niekaip nejaučia, pasitaiko iki 2–3 proc. visų vaisto skyrimo atvejų.
Laiku nepastebėjus ir nenutraukus šio gydymo, galima turėti ilgalaikius padarinius ir kepenų pažeidimą. Tai yra rimtos komplikacijos, todėl, prieš skirdami vaistus, stengiamės padaryti viską, kad užkirstume joms kelią. Visų pirma, skiriant vaistą reikia įsitikinti, kad žmogus yra sveikas, nėra sirgęs kepenų ligomis ir neturi asimptominio kepenų fermentų padidėjimo.
– Norint išgydyti nagų grybelį, vargu ar pakaks keletą kartų pasitepti tepalais ar išgerti tabletę, ir viskas išnyks?
– Nagų grybelio gydymas yra ilgas procesas, nes nagai auga gana lėtai, turime sulaukti, kol pažeisto nago plokštelė nuaugs. Rankų nagams pasveikti reikia maždaug šešių mėnesių, kojų – 12 mėnesių. Tai gana ilgas laikotarpis, net ir taikant pačius efektyviausius gydymo būdus.
Laiku nepastebėjus ir nenutraukus šio gydymo, galima turėti ilgalaikius padarinius ir kepenų pažeidimą.
– Kuo ypatingas gydymas lazeriu?
– Daugelio lazerinių sistemų principas yra karštis. Aukšta temperatūra slopina grybelio vystymąsi, dauginimąsi ir galiausiai jį sunaikina.
Kitos grupės lazerių bangų ilgis mažesnis, jų poveikis truputį kitoks: jie veikia per karštį, bet skatina laisvųjų deguonies radikalų atsiradimą ir per tai stabdo grybelio vystymąsi.
Yra apskaičiuota, kad lazerių, veikiančių per karštį, tam tikrame taške lokali temperatūra pakeliama net iki 90 laipsnių. Kitais būdais saugiai to neįmanoma pasiekti, tad vienintelis, kuris padeda tai padaryti, yra lazeris. Be abejo, tokia temperatūra nepalaikoma per visą procedūrą, ji vidutiniškai siekia apie 50 laipsnių. Gydymas lazeriu gana gerai toleruojamas, nes poveikis yra taškinis.
– 90 laipsnių karštis – gana didelis. Ar ši procedūra skausminga?
– Dėl mažo spindulio skersmens, skausmas nėra intensyvus. Atliekant procedūrą, iš pradžių juntama šiluma, paskui, stiprėjant šilumos pojūčiui, atsiranda karščio pojūtis ir skausmas. Bet tai jau yra ta riba, kai baigiama procedūra ir pereinama prie kito nago.
Nuskausminamieji pacientams nerekomenduojami būtent todėl, kad dėl jų poveikio gydytojas nežinotų, kada procedūrą reikia sustabdyti ir pereiti prie kito nago. Be to, taip būtų galima gauti ir terminį nago pažeidimą – nudegimą. Tad tai, kad nevartojama jokių skausmą malšinančių vaistų, apsaugo ir nuo komplikacijų.
– Jei grybelinė infekcija matoma tik ant vieno nago, gydomas yra tik jis ar visi nagai?
– Nesvarbu, kalbame apie tepalus ar lazerio procedūrą, gydymas turi būti taikomas be išimties visiems nagams – vaistą reikia tepti ant visų rankų arba kojų nagų, taip pat visiems nagams naudoti ir lazerio spindulį. Nes gali būti, kad plika akimi nago pokyčiai dar nematomi, o veikiant lazeriu apsisaugoma nuo grybelio išvešėjimo.
Nesvarbu, kalbame apie tepalus ar lazerio procedūrą, gydymas turi būti taikomas be išimties visiems nagams.
Beje, kalbant apie lazerio naudą, nagų grybelinė infekcija slopina nago augimą. Kad jis būtų atstatytas, neretai ir praverčia lazeris. Taigi tam tikra prasme jis gali ir paspartinti nago augimą, kuris reikšmingas gydymo procesui. Kitas labai veiksmingas būdas yra geriamieji vaistai.
– Ar nagų grybelį galima išgydyti vien lazeriu?
– Pacientai dažnai to tikisi ir neretai ateina su jau stipriai pažeistais nagais, deja, tenka nuvilti, kad vien lazeriu to padaryti nepavyks.
Jei yra nedidelis nago pažeidimas, distalinė-lateralinė onichomikozė – kai pažeisti nago plokštelės kraštai, lazeris gerokai sustiprina vietinio medikamentinio gydymo efektą ir paspartina visą procesą. Rezultatas yra kur kas geresnis ir greitesnis.
Tačiau, kai jau yra pažeista visa nago plokštelė, vien lazeriu ar net ir kombinuotu gydymu – vietiniais vaistais ir lazeriu, tokių nagų neišgydysime. Tada siūlomi kiti gydymo būdai, paprastai tai yra geriamieji vaistai.
– Kiek procedūrų reikia gydant grybelinę infekciją lazeriu?
– Vidutiniškai – 3–5, be abejo, priklauso nuo nago pažeidimo.
– Minėjote, kad nagų grybelis – labiau suaugusiųjų liga, tačiau, jei ja susirgtų vaikas, paauglys, ar būtų galima taikyti gydymą lazeriu ir nuo kokio amžiaus?
– Vaikai ir paaugliai nagų grybeliu serga gana retai. Bet, jei taip nutiktų, gydymą lazeriu būtų galima taikyti, nes jis nekenksmingas. Reikėtų vaikui paaiškinti, kad procedūra atliekama iki skausmo pajautimo, kad jam nereikės kentėti, kad procedūrą bus galima nutraukti. Manau, kad nuo 12 metų būtų galima taikyti šį gydymo būdą, nes tokio amžiaus vaikai yra jau pakankamai brandūs, kad suprastų procedūros tikslą ir eigą.
– Ar įmanoma visam laikui išsigydyti nagų grybelį?
– Išsigydyti nagų grybelį įmanoma, jei vartojami gydytojo paskirti vaistai, laikomasi gydymo režimo. Tačiau galimas pakartotinis užsikrėtimas, nes nėra įgyjamas ilgalaikis imunitetas.
– Kokie padariniai laukia negydant nagų grybelio?
– Jeigu nieko nedaroma, galutinė fazė yra totalinė distrofinė onichomikozė. Tai reiškia, kad pažeidžiama visa nago plokštelė – ji iš pradžių storėja, tamsėja – paprastai būna gelsvos rusvos, pilkšvos spalvos, galiausiai ji pradeda lūžinėti, trupėti ir gali visiškai nukristi.
Kitas variantas – kai visa nago plokštelė yra pažeista grybelio, tampa stora, kieta, tai vadinama onichogrifoze. Tada tampa sunku apsiauti batus, vaikščiojant juntamas skausmas.
Būtina dezinfekuoti avalynę ir kojines – tai gydymo plano dalis.
Nukirpti nagų grybelio pažeistus nagus yra labai sunku, nes jie labai kieti, ir neretai tokiais atvejais reikia specialisto pagalbos.
– Kaip reikėtų elgtis, sergant nagų grybeliu, kaip prižiūrėti savo dėvimą avalynę, ar reikalinga dezinfekuoti gyvenamųjų patalpų grindis, kiliminę dangą?
– Būtina dezinfekuoti avalynę ir kojines – tai gydymo plano dalis.
Kojines reikia skalbti karštame vandenyje – rekomenduojama 60 laipsnių, jei pacientai lygina drabužius, labai rekomenduojame karštu lygintuvu išlyginti ir kojines. O avalynei yra skirti specialūs tirpalai, kurie toksiškai veikia grybelį, jais avalynė yra išpurškiama.
Kalbant apie namus – juose būtina palaikyti švarą, tačiau kasdien dezinfekuoti grindų, kilimų nereikia. Tiesiog rekomenduojama nevaikščioti namuose basomis, jei kartu gyvena daugiau šeimos narių. Kai pradedama gydytis vaistais, jie apriboja grybelio plitimą, dauginimąsi, tada jo patekimas į aplinką sumažėja.
