Nauja liga – „depresija su šypsena“: kaip atpažinti ir ką daryti?

Yra netgi toks terminas – „depresija su šypsena“ (ang. smiling depression), rašo womenshealthmag.com. Skamba nelogiškai, tačiau, pasak praktikuojančios klinikinės psichologės dr. Heidi McKenzie, depresija ir šypsena nėra nesuderinami dalykai.

Kas gi yra „depresija su šypsena“?

„Žmonės, sergantys „depresija su šypsena“, slepia patiriamus simptomus, – sako H. McKenzie. – Jie gali kasdien keltis, rengtis, eiti į darbą bei bendrauti su aplinkiniais taip, kad šie net nesuvokia, kaip blogai jų pašnekovai iš tiesų jaučiasi.“

H.McKenzie sako, kad ši depresijos rūšis turi visus įprastai depresijai būdingus simptomus. Tai lėtinis liūdesys, miego, apetito sutrikimai, beviltiškumo ir nuovargio jausmas, panikos priepuoliai bei susidomėjimo mėgstama veikla praradimas. Tai tikra ir tai sukelia tikrą skausmą.

Jeigu „depresijos su šypsena“ ieškosite psichikos sutrikimų žinyne, jos nerasite, tačiau ekspertai noriai naudoja šį terminą kaip pakaitalą apibūdinti silpnai ar vidutinio stiprumo depresijai, kai žmogus dažnai net nesuvokia, kad turi problemą.

„Manau, svarbu vartoti terminus, su kuriais žmonės gali susitapatinti ir kurie paskatina žmones kreiptis pagalbos, – sako dr. Karen Stewart, Kaiser Permanente klinikos Atlantoje psichiatrė. – Kitaip žmonės net nenutuokia, kad tai, ką jie patiria, gali būti priskiriama depresijai.“

Pasak H.McKenzie, „depresijos su šypsena“ idėja gali sugriauti mitą, kad depresija sergantis žmogus visą dieną guli lovoje ir su niekuo nebendrauja.

Nors kai kurie depresija sergantys žmonės iš tiesų negali išlipti iš lovos (taip gali pasitaikyti turint stiprios depresijos sutrikimą), dauguma kitų geba atlikti savo darbą, rūpintis šeima, net šypsotis, juoktis ir išlaikyti humoro jausmą, teigia H.McKenzie. Manant, kad viskas gerai, nes neatitinki stereotipinio psichikos sutrikimo apibrėžimo, galima pasidaryti ilgalaikės žalos savo sveikatai ir gerovei.

123RF.com nuotr./Nusiminusi moteris

Kaip atpažinti šią depresijos rūšį

Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, tačiau yra daugybė požymių ir simptomų. Jei dienos pabaigoje jaučiatės visiškai išsekę ir neįsivaizduojate, dėl ko, H.McKenzie sako, kad greičiausiai įtemptai emociškai kovojate su depresija. Štai keli pavyzdžiai, kaip, pasak specialistės, tai gali atrodyti:

• Reikia įdėti daug pastangų, kad ryte išliptumėte iš lovos, susišukuotumėte, pasidažytumėte ir nueitumėte į darbą. Kai jau esate darbe, sugebate atlikti laimingo darbuotojo vaidmenį (klausinėjate kolegų apie jų savaitgalio planus bei priimate kvietimus kartu papietauti), tačiau viduje jaučiatės tuščias ir atsiribojęs nuo išorinio pasaulio.

• Ištveriate darbo dieną, tačiau jums nepavyksta išlaikyti koncentracijos; kai pagaliau grįžtate namo, esate išsekę, todėl paleidžiate visas asmenines atsakomybes ir krentate į lovą arba užmiegate ant sofos dar prieš vakarienę.

• Beveik visiškai nesirūpinate savimi. Jums energijos užtenka tik minimaliai dienotvarkei palaikyti, todėl praleidžiate treniruotes, valgote, kas po ranka papuola, ir išsisukinėjate nuo bendravimo su draugais.

• Nuolat patiriate neigiamas emocijas – jaučiate kaltę, gėdą ar liūdesį arba kritikuojate save už tinginystę, kai nerandate energijos ką nors nuveikti.

• Pasineriate į „pasyvios savižudybės mintis“; tai reiškia, kad neplanuojate nusižudyti, tačiau mintys apie netikėtą mirtį (pavyzdžiui, autoavarijos metu) jums nekelia nerimo ar liūdesio.

Ką daryti?

Pirmiausia pasistenkite atsikratyti bet kokių minčių apie gėdą ar kaltę, susijusių su depresija. Nuo jos kasmet kenčia apie 7 proc. žmonių. Nėra jokios priežasties jausti gėdą dėl to, jog pripažįstate, kad ja sergate ar kad jums reikia pagalbos.

Antra, K.Stewart rekomenduoja kaip įmanoma greičiau užsiregistruoti pas psichinės sveikatos profesionalą detaliam įvertinimui, jei pastebėjote, kad bent dvi savaites simptomai išlieka visą dieną. Oficiali depresijos diagnozė bei jos kategorija yra labai svarbi ieškant tinkamo gydymo.

Kalbant apie gydymą, tai trečias žingsnis. Laimė, turite keletą pasirinkimų: gyvenimo būdo pokyčiai, psichoterapija ir medikamentai, sako K.Stewart: „Galite pasirinkti kurį nors vieną metodą arba visų trijų kombinaciją.“

Kognityvinė elgesio terapija yra geras pasirinkimas, kuris, kaip teigia dr. K.Stewart, išmokys jus valdyti savo mintis bei elgesį, kad galėtumėte pagerinti nuotaiką.

Pasak K.Stewart, gyvenimo būdo pokyčiai apima mitybos, miego bei sporto įpročius, o medikamentinis gydymas suteikia smegenims nuotaiką gerinančio serotonino.

Kalbant apie terapiją, kognityvinė elgesio terapija yra geras pasirinkimas, kuris, kaip teigia dr. K.Stewart, išmokys jus valdyti savo mintis bei elgesį, kad galėtumėte pagerinti nuotaiką.

Kad ir kokį gydymą pasirinksite, svarbiausia yra gauti pagalbą – tiek profesionalią, tiek iš artimų draugų ar šeimos narių. Tiesa, turės praeiti šiek tiek laiko, kol jums pagerės.

„Kasdienis darbas vystant užuojautos sau jausmą dėl to, kad nesate geriausios būklės, yra svarbus žingsnis geresnės savijautos link, – sako H. McKenzie. – Žinokite, kad ši būklė yra gydoma ir ieškokite pagalbos.“