Pasak mokslininkų, transplantacija ir jos džiuginantys rezultatai yra nepaprastas momentas medicinoje, galbūt pranašaujantis įvairių rūšių organų transplantacijos erą.
Dvi ankstesnės genetiškai modifikuotų kiaulių organų transplantacijos buvo nesėkmingos. Abiem pacientams persodintos kiaulių širdys ir abu jie po kelių savaičių mirė. Vienam pacientui pasireiškė požymių, kad jo imuninė sistema organą atmetė.
Visgi 62-ejų Richardui Slaymanui, trečiadienį išleistam namo, persodintas inkstas dabar sėkmingai gamina šlapimą, iš kraujo šalina nereikalingas medžiagas, subalansuoja organizmo skysčius ir atlieka kitas pagrindines funkcijas, teigia gydytojai iš Masačusetso bendrosios ligoninės.
„Šios akimirkos – kad šiandien palikau ligoninę su viena „švariausių“ per ilgą laiką sveikatos pažymų – laukiau daugelį metų, – atviravo vyras ligoninės pranešime. – Dabar tai tapo realybe“.
Anot R. Slaymano, ligoninėje jam buvo suteikta išskirtinė priežiūra. Už ją vyras padėkojo savo gydytojams ir slaugytojams, taip pat linkėjimus siuntusiems žmonėms, tarp kurių buvo ir kitų ligonių, savo ruožtu laukiančių inkstų persodinimo.
„Šiandien yra nauja pradžia ne tik man, bet ir jiems“, – sakė vyras.
Ši sėkminga operacija prie realybės ženkliai priartina ksenotransplantacijos, arba organų transplantacijos iš gyvūno į žmogų, perspektyvą, tvirtino Jungtinio organų dalijimosi tinklo vyriausiasis medicinos pareigūnas dr. Davidas Klassenas.
„Nors dar reikia daug ką nuveikti, manau, tai bus naudinga daugeliui pacientų“, – teigė jis.
Ar R. Slaymano kūnas galiausiai atmes persodintą organą, vis dar nežinoma, pažymėjo dr. D. Klassenas. Yra ir kitų kliūčių: kad ksenotransplantacija taptų plačiai prieinama, operaciją sėkmingai pakartoti reikės daugeliui pacientų, bus būtini klinikiniai tyrimai. Klausimų kyla ir dėl genetiškai modifikuotų gyvūnų organų pasiūlos bei tokių operacijų kainos.
Pats R. Slaymanas šią eksperimentinę procedūrą pasirinko todėl, kad kitų galimybių iš esmės neturėjo. Jam buvo sunku atlikti dializę dėl problemų su kraujagyslėmis, o žmogaus donoro inksto jam būtų tekę laukti dar ilgai.
Vyrui persodintas inkstas paimtas iš kiaulės, kurią genetiškai modifikavo biotechnologijų bendrovė „eGenesis“. Įmonės mokslininkai pašalino tris genus, galinčius sukelti organo atmetimą, įterpė septynis žmogaus genus, kad padidintų suderinamumą, ir ėmėsi veiksmų, kad „išjungtų“ kiaulių nešiojamus retrovirusus, kurie gali užkrėsti žmones.
Šiuo metu R. Slaymanas vartoja kelis imunosupresinius vaistus. Jis ir toliau bus atidžiai stebimas: tris kartus per savaitę vyrui bus atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, pas gydytojus jis lankysis du kartus per savaitę.
R. Slaymanui į darbą grįžti nerekomenduojama dar mažiausiai šešias savaites, jis turės imtis atsargumo priemonių, kad išvengtų infekcijų dėl vaistų, slopinančių jo imuninę sistemą.
