Ne veltui tradicinė lietuvių virtuvė taip pat buvo sezoninė – nors kokybiški, tinkamai paruošti vaisiai ir daržovės visus metus naudingi sveikatai, švieži produktai turi savų privalumų, pastebi gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.
Svarbus ne tik sezonas
Kuo labiau sunokęs vaisius ir kuo intensyvesnė jo spalva, tuo jame daugiau vertingų maistinių medžiagų.
Šviežiuose sezoniniuose vaisiuose ir daržovėse yra daugiausia vertingų medžiagų, tačiau svarbu, kad jie būtų kokybiški. „Renkantis sezoninius vaisius ir daržoves, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į jų išvaizdą: įvertinti, ar nėra supuvę, įtrūkę, apipeliję. Beje, kuo labiau sunokęs vaisius ir kuo intensyvesnė jo spalva, tuo jame daugiau vertingų maistinių medžiagų“, – sako gydytoja-dietologė L.Romeraitė-Kuklierienė, projekto „Sultys ir glotnučiai – SMART formos vitaminai“ ekspertė.
Šviežios daržovės, žalumynai bei vaisiai yra puikus vitaminų, mineralų, biologiškai veiklių medžiagų šaltinis. Be to, juose yra didelis kiekis skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį organizme, teigiamai veikia virškinimo sistemą, saugo nuo vidurių užkietėjimo. Daržovės ir žalumynai puikus valgis norintiems sulieknėti, nes yra visai nekaloringas, bet suteikia sotumo pojūtį, todėl tai labai geras pasirinkimas vakarienei.
„Patariu teikti pirmenybę mūsų krašte užaugintiems sezoniniams vaisiams ir daržovėms bei uogoms arba atvežtiems iš artimiausių kaimyninių Europos Sąjungos šalių, nes mums artimo klimato sąlygomis augančias ir nokstančias gėrybes mūsų organizmas geriau pasisavina. Tai taip pat leidžia būti tikriems, kad iš šių valstybių atgabenti produktai atitinka visus kokybės reikalavimus, o svarbiausia, kad jų šviežumui išsaugoti naudojama mažiau cheminių medžiagų, nes iki prekystalių jie keliauja trumpesnį laiką“, – pastebi gydytoja-dietologė.
Vitaminai – ir ant palangės
Kiek atšilus orams prekybos vietose jau pasirodė pirmųjų žalumynų, daržovių. Dažnas jų užsiaugina ir pats, pavyzdžiui – tiesiog ant palangės. Kai kurios šiuo metu jau vešinčios šviežios daržo gėrybės turi itin daug vitaminų.
„Svogūnų laiškai pavasarį ypač naudingi, nes juose gausu vitamino C – 100 g svogūnų laiškų turi net 30 mg vitamino C, kuris padeda atsigauti po persirgtų infekcinių ligų. Be to, svogūnų laiškai padeda kosint, peršalus, sergant sloga ir gerklės uždegimu. Juose esanti folio rūgštis ir geležis padeda įveikti pavasarinį nuovargį, o cinkas labai naudingas žiemą nualintų plaukų, nagų ir odos grožiui grąžinti.
Krapuose gausu ne tik vitamino C, bet ir karotino, B grupės vitaminų, vitamino P ir flavonoidų, svarbių širdies-kraujagyslių sistemos sveikatai, taip pat mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt.“, – sako dietologė.
Salotų lapuose daug vitaminų A ir C, chlorofilo, kalio, geležies, silicio ir kitų biologiškai veiklių medžiagų. Salotos gerina virškinimą, kepenų veiklą, medžiagų apykaitą, saugo organizmą nuo aterosklerozės, jų lapuose daug rutino, stiprinančio kraujagyslių sieneles.
Ridikėliuose gausu vitaminų C, E, mineralų: kalio, kalcio, geležies, jodo, natrio, chloro, todėl ridikėliai gali būti naudojami kaip druskos pakaitalas.
Daržovės ir vaisiai gali būti greitas ir sveikas užkandis. Norintiems pagerinti inkstų veiklą gydytoja-dietologė siūlo gerti kokteilius su špinatais, obuoliais, imbieru, o pageidaujantiems papildyti organizmo geležies atsargas – su burokėliais, juodaisiais serbentais, bananais, morkomis.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvartoti 400 g vaisių ir daržovių per dieną.
