Naujausius tyrimus atlikę mokslininkai nustatė biologinę priežastį, dėl kurios žiemą dažniau susergame kvėpavimo takų ligomis. Pasirodo, pats šaltas oras pažeidžia nosyje atsirandantį imuninį atsaką.
„Tai pirmas kartas, kai turime biologinį, molekulinį paaiškinimą dėl vieno mūsų įgimto imuninio atsako veiksnio, kurį, atrodo, riboja žemesnė temperatūra“, – sakė rinologė prof. dr. Zara Patel iš Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos Kalifornijoje.
Iš tikrųjų, sumažinus temperatūrą nosies viduje vos 5 laipsniais pagal Celsijų, žūva beveik 50 proc. ląstelių (jų yra milijardai), kovojančių su virusais ir bakterijomis šnervėje, teigiama Journal of Allergy and Clinical Immunology paskelbtame tyrime.
„Šaltas oras yra susijęs su padidėjusia virusine infekcija, nes iš esmės prarandate pusę savo imuninio atsako vien dėl šio nedidelio temperatūros sumažėjimo“, –teigė rinologas dr. Benjaminas Bleieris, Harvardo medicinos mokyklos Bostone docentas.
„Svarbu atsiminti, kad tai yra in vitro tyrimai, o tai reiškia, kad nors laboratorijoje ir naudojamas žmogaus audinys šiam imuniniam atsakui tirti, tai nėra tyrimas, atliekamas tikroje nosyje“, – paaiškino dr. Z.Patel, pridūrusi, jog dažnai in vitro tyrimų išvados patvirtinamos ir in vivo, bet ne visada.
„Širšių lizdas“
Norėdami suprasti, kodėl taip nutinka, dr. B.Bleieris su savo tyrėjų komanda bei tyrimo bendraautorius Mansooras Amiji, vadovaujantis Bostono Šiaurės Rytų universiteto farmacijos mokslų katedrai, leidosi į mokslinių detektyvų medžioklę.
Jie nustatė: kai kvėpavimo takų virusai ar bakterijos įsiskverbia į nosį, priekinė nosies dalis aptinka mikrobą gerokai anksčiau, nei užpakalinė nosies sritis. Tuo metu nosyje esančios ląstelės iš karto pradeda kurti milijardus paprastų savo kopijų, vadinamų ekstraląstelinėmis vezikulėmis, arba pūslelėmis (angl. extracellular vesicles (EV)).
„EV negali dalytis taip, kaip gali ląstelės, bet jos yra tarsi mažos ląstelių versijos, specialiai sukurtos naikinti šiuos virusus, – aiškino rinologas dr. B.Bleieris. – Ekstraląstelinės vezikulės veikia kaip masalai, todėl, kai įkvepiate virusą, jis prilimpa prie šių jaukų, o ne prie ląstelių“. Tada ląstelės išstumia savo kopijas į nosies gleives, kurias žmogus turėtų kuo skubiau išsipūsti iš nosies.
„Tai yra viena iš (jei ne vienintelė) imuninės sistemos dalių, kuri kovoja su bakterijomis ir virusais, kol jie dar neišplito po visą organizmą. Pasklidę po nosies sekretą, milijardai ekstraląstelinių pūslelių pradeda kovą su mikrobais“, – sakė rinologas.
Tai, anot jo, šiek tiek primena širšių lizdą, kurį palietę pradžioje pamatysime, kaip skraido tik kelios jų, bet lizdą stipriau pajudinus, visos jos galiausiai išskrenda iš lizdo, kad pultų įsibrovėlį. Taip ir organizmas skuba pašalinti šiuos įkvėptus virusus, kol jie dar nepateko į ląsteles.
Įsivaizduokite, kad receptoriai yra tarsi mažos rankos, kurios bando sugriebti viruso daleles, kai jas įkvepiate.
Imuninis atsakas arba nosies „supergalios“
Kai nosies gleivinę atakuoja virusai ar bakterijos, minėtų ekstraląstelinių vezikulių (EV) gamyba, kaip nustatyta tyrimo metu, padidėja net 160 proc. Pastebėta ir tai, jog EV paviršiuje buvo daug daugiau receptorių nei pirminėse ląstelėse, todėl ir buvo sustiprintas milijardų ląstelių kopijų gebėjimas nosyje kovoti su virusais.
„Įsivaizduokite, kad receptoriai yra tarsi mažos rankos, kurios išsikiša iš ekstraląstelinės pūslelės ir bando sugriebti viruso daleles, kai jas įkvepiate. Mes nustatėme, kad kiekviena ši pūslelė savo paviršiuje turi iki 20 kartų daugiau receptorių, todėl jos yra labai lipnios“, – teigė dr. B.Bleieris.
Kūno ląstelėse taip pat yra „virusų žudikas“, vadinamasis mikro RNR, kuris atakuoja įsiveržusius mikrobus. Tačiau EV turi 13 kartų daugiau RNR sekų nei pirminės ląstelės, teigiama tyrimo išvadose.
Taigi, mūsų nosis (pagrindinis mikrobų patekimo į organizmą kelias) yra apsiginklavusi papildomomis supergaliomis.
Kas atsitinka atėjus šaltajam orui?
Norėdami tai išsiaiškinti, mokslininkai keturis tyrimo dalyvius 15 minučių laikė 4,4 laipsnių temperatūroje, o tada išmatavo sąlygas jų nosies ertmėse.
„Nustatėme tai, jog esant šaltam orui temperatūra nosies viduje gali nukristi net 5 laipsniais. Ir to pakanka, kad iš esmės būtų panaikinti visi imuniniai privalumai, kuriuos turi nosis“, – sakė dr. B.Bleieris. Anot jo, šios vėsumos nosyje pakako, kad beveik 42 proc. ekstraląstelinių pūslelių iš kovos pasišalintų.
Kaip tai paveikia mūsų organizmą, kai jis kovoja su peršalimu, gripu ar kitomis virusinėmis ligomis? Pasak rinologų, tai perpus sumažina mūsų imuninės sistemos gebėjimą kovoti su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Apsauginės veido kaukės gali padėti
Anot tyrėjų, pandemija mums suteikė būtent tai, ko reikia, kad galėtume kovoti su vėsiu oru ir išlaikyti stiprų imunitetą: „Kaukės apsaugo nuo tiesioginio virusų įkvėpimo. Be to, kuo šilčiau išlaikysite intranazalinę aplinką, tuo geriau veiks šis įgimtas imuninės gynybos mechanizmas. Tad visada šalia turėkite apsaugines veido kaukes, ypač šiuo laikotarpiu. Taip, jos jau neprivalomos, bet labai reikalingos“.
Dr. B.Bleieris tikisi, kad, remiantis šiuo moksliniu atradimu, ateityje bus sukurti nauji vietinio veikimo nosies vaistai: „Jie iš esmės suklaidins nosį, neva ji aptiko virusą. O iš tiesų bus sukurta tokia aplinka – kelios papildomos „širšės“ skraidys aplink jūsų gleivinę ir jus saugos“.
