Tikriausiai esu viena iš tų keistuolių, kurie – kai dauguma švenčia, klykia, stengiasi perrėkti vienas kitą ir dalyvauja šampano gėrimo lenktynėse – pasineria į vidinį pasaulį ir, tiksint paskutinėms sekundėms, dar kartą mintyse išgyvena svarbiausius besibaigiančių metų įvykius.
Kuo jie man buvo ypatingi? Ar įvykdžiau tikslus, kuriuos kėliau lygiai prieš metus? Ar nors kiek patobulėjau? Ar jaučiuosi laiminga, savimi? Tai tik keletas klausimų, į kuriuos stengiuosi atsakyti prieš pasitikdama kitą gyvenimo etapą.
Man Naujieji – ne šiaip nutrūktgalviška šventė ar simboliškas vieno skaičiuko pasikeitimas kitu. Tai savotiška gyvenimo pradžia, kai išsikeliu naujų tikslų ir siekių. Nenoriu būti tokia pat kaip pernai, nenoriu patirti tų pačių dalykų (ypač neigiamų). Esu smalsi ir noriu ragauti pasaulį. O nauji metai – tinkamiausia pradžia. Pradžia, kurią vieni žmonės pasitinka džiaugsmingai, dėkodami už puikiausias gyvenimo akimirkas, kiti – atsisveikindami su kančia ir fejerverkų nušviestame danguje ieškodami vilties.
Kad ir kokie jums buvo šie metai, kviečiu pradėti gyventi su naujomis jėgomis – taip, kaip visada troškote.
Kad ir kokie jums buvo šie metai, kviečiu pradėti gyventi su naujomis jėgomis – taip, kaip visada troškote. Raginu jus tapti tokias, kokios visada norėjote būti.
Atminkite: nesėkmių kelias – baigtinis (tačiau kad jį įveiktumėte, turite pradėti keliauti), o tobulėjimo kelias yra beribis, ir tai žada vis geresnį ir geresnį rytojų. Užteks stovėti vietoje. Trys. Du. Vienas. Pirmyn!
Nusipaišykite žemėlapį
Kiekvienas žmogus yra skirtingas, turi unikalią patirtį ir individualių tikslų, tačiau visos moterys trokšta panašių dalykų. Nori būti laimingesnės. Mylimos. Turėti artimesnių santykių su draugais. Didžiuotis savimi. Nesijausti kaltos, bejėgės. Vis dėlto, vienoms tai lieka tik tušti norai, kuriuos išsako susidauždamos taurėmis („Na, išgerkime už geresnius metus“), kitoms – tampa gyvenimo švyturiu, rodančiu kelionės kryptį.
Veikiausiai nenustebins žinia, kad pastarosios anksčiau ar vėliau savo svajas įgyvendina. Tiksliai žinodamos, ką nori nuveikti, jos atveria realias galimybes tam įvykti. Todėl pirmas žingsnis geresnio gyvenimo link – paklausti savęs: „Ko aš iš jo tikiuosi?“ Lyg ir paprasta, tačiau ne visos iš karto sugeba atsakyti į šį klausimą. „Trokštu būti laiminga“, – miglotas variantas (ir kas to nenori?). Ar žinote, kas konkrečiai jus džiugina? Kas yra didžiausi gyvenimo aistros šaltiniai? Popieriaus lape užrašykite bent tris dalykus, kurie užveda vidinį jūsų laimės varikliuką. Kiek dažnai ją patiriate ir kas trukdo ja mėgautis? Taip pat pažymėkite tamsiausias savo gyvenimo gaires – kas labiausiai neramina, stabdo, trukdo tobulėti?
Tegul šis sąrašas tampa jūsų naujų metų žemėlapiu. Įvardykite konkrečius veiksmus, kurie padėtų didinti laimės šaltinius ir gesinti įtampos židinius. O svarbiausia – pradėkite naujų metų kelionę vadovaudamosi šiuo žemėlapiu. Žygio metu būkite budrios – pastebėkite, kokie dalykai jums kelia džiaugsmą ir kursto nerimą. Sąmoningumas gali padėti atrasti gyvenimo lobį, kurio dar neradote, o galbūt vaikystėje labai giliai užkasėte, ketindamos siekti „aukštesnių“ tikslų.
Keiskite save – ne kitus
Jei turėtumėte galimybę pakeisti aplinkinių elgesį, ar ja pasinaudotumėte? Kaip būtų patogu, jei užtektų spragtelti pirštais, ir mylimieji nebevėluotų, nebečepsėtų prie stalo ir su malonumu vaikščiotų į spektaklių premjeras. Gal kurį laiką toks tirono žaidimas atrodytų visai smagus – nereikėtų jokių kompromisų, jokių ginčų, kad kiti vykdytų jūsų valią. Ir, svarbiausia, nereikėtų nieko keisti pačioms – prie savo bjaurių įpročių kramtyti nagus ir palikti nešvarius indus virtuvėje priverstumėte kitus prisitaikyti. Tačiau ar būtumėte laimingos? Ar didžiuotumėtės savimi ir jaustumėtės gyvenančios garbingai?
Užuot dėjus pastangas ir eikvojus energiją kitiems pakeisti, kur kas naudingiau būtų atsigręžti į save. Kartais pakanka mažų asmeninio elgesio pokyčių, kad jie paskatintų pasikeisti ir kitus. O kartais tiesiog tenka susitaikyti, priimti žmogų tokį, koks jis yra (kaip ir jis priima jus, nepaisydamas trūkumų). Tarkim, jei mylimasis yra introvertas ir nemėgsta didelių susibūrimų, bet yra priverstas stovėti šalia jūsų ir įsitraukti į nuobodžius pokalbius, nesijaus laimingas nei jis, nei jūs. Kur kas mažiau skausmingas ir tikrai abiem priimtinas sprendimas būtų vakarą praleisti atskirai – jums nereikėtų rūpintis, kad mylimasis jaustųsi jaukiai, o jam netektų apsimetinėti tuo, kuo nėra. Nei situacijos, nei žmogaus nepakeisite – galite pakeisti tik savo požiūrį į juos. Arba keistis pačios.
Atverkite šviesiąją pusę
Gyventi bus kur kas lengviau, jei priimsite ne tik kitų, bet ir savo trūkumus. Išmokite mylėti save, kad ir kokių ydų turėtumėte, kad ir kokių nesėkmių patirtumėte. Nemanykite, kad taip elgdamosi pateisinsite blogus dalykus, – kaip tik parodysite atvirumą tikrajai aš ir siekį keistis į gerąją pusę. Tik žinodamos savo aštriausius kampus galėsite juos nugludinti. Norint pažvelgti tiesai į akis, reikia ypatingos drąsos. Tačiau tai vienintelis būdas augti kaip asmenybėms.
Pripažindamos trūkumus, klaidas, atsikratysite kaltės, pajusite atsakomybę už savo veiksmus.
Pripažindamos trūkumus, klaidas, atsikratysite kaltės, pajusite atsakomybę už savo veiksmus. Labai svarbu išmokti priimti kritiką – vertinti ją ne kaip asmenybės sumenkinimą, o kaip suteiktą progą tobulėti. Nežiūrėkite į klaidas atskleidusį žmogų kaip į didžiausią priešą – žiūrėkite kaip į draugą, parodžiusį, kurioje vietoje turite pasitempti, kad pasiektumėte geresnį rezultatą.
Pagalvokite, kokiomis savo savybėmis didžiuojatės labiausiai. Ar leidžiate joms pasireikšti? Lavinkite jas ir suraskite daugiau galimybių joms sužibėti. Neužmirškite atsigręžti ir į aplinkinius. Ką galėtumėte padaryti, kad jie būtų laimingesni? Kaip norėtumėte, kad jus prisimintų? Kitiems padovanota šypsena „atsiperka“ su kaupu – jausitės reikalingos, gerbiamos ir, svarbiausia, didžiuositės savimi.
Susidraugaukite su nesėkmėmis
„Pradėti naują gyvenimą? Gyventi taip, kaip norisi? Taip gali kalbėti tik asmenys, niekada nepatyrę nesėkmių“, – pasakytų skeptikai. Iš tiesų, lengva prarasti viltį ką nors keisti. Ypač jei pirmieji bandymai buvo sutriuškinti kartu su pasitikėjimu savimi. Tačiau nieko nedarydamos jūs taip pat nieko nepakeisite.
Norėdamos nestovėti vietoje, tobulėti ir gyventi pagal pašaukimą, turite išmokti priimti nežinomybę – kad ir kokia bauginanti ji atrodytų.
Nesėkmės – neatsiejama gyvenimo dalis ir jų neišvengsite tobulėjimo kelyje. Be abejo, nieko nekeisti kur kas saugiau: viskas iki skausmo pažįstama, taigi, ramu. Net jei dabartinė situacija netenkina, likti komforto zonoje, atrodo, patogiau, nei eiti į gąsdinančius tolius. Juk niekada nežinai, kas laukia peržengus liniją. Gal bus dar blogiau nei yra, tad kam rizikuoti?
Norėdamos nestovėti vietoje, tobulėti ir gyventi pagal pašaukimą, turite išmokti priimti nežinomybę – kad ir kokia bauginanti ji atrodytų. Išdrįsusios neatstumti pokyčių, sustiprėsite kaip asmenybės, praplėsite savo ribas, atrasite daugiau galimybių.
Įsivaizduokite, kad aplink jus yra apibrėžtas apskritimas, – tai jūsų saugumo zona, dalykai, kurie jums gerai žinomi ir išbandyti. Jums aišku, ko tikėtis darbe, ką pasakyti, kad pralinksmintumėte mylimąjį, kur keliauti šalyje, kurioje kasmet atostogaujate. Šią komforto zoną juosia dar du apskritimai. Pirmas – tai nepažįstama, bet ne itin tolima teritorija, į kurią kaskart patenkama susidūrus su nauju iššūkiu. Tarkim, vadovas pirmą sykį jus siunčia į konferenciją svetimoje šalyje. Iš pradžių jums nejauku, bijote, kad nesusidorosite su gautomis užduotimis, tačiau po kurio laiko nusiraminate ir visai neblogai susitvarkote su iššūkiais. Jūsų komforto zona šiek tiek prasiplėtė – jau žinote, kaip reikės elgtis panašiomis aplinkybėmis, todėl kitą kartą nerimas bus mažesnis. Jūs patobulėjote.
Tik peržengusios saugumo ribas galite ką nors pakeisti. Pradžioje – tikrai baisu, nedrąsu, norisi grįžti namo ir susisupti į šiltą antklodę. Tačiau atlaikiusios šį iššūkį pamatote, kaip smagu keliauti po netyrinėtas teritorijas, o susidorojusios su netikėtomis situacijomis labiau pasitikite savimi. Jūs galite. Ir jūs tai padarėte.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kūrybos ir komunikacijos konsultantė: „Jei leidi sau pabūti „tuščiame kambaryje“, daug sužinai apie save“
Viena pastaba: neženkite per toli nuo komforto zonos. Nes už minėtų dviejų apskritimų slypi panikos zona, į kurią pakliuvus norėsis kuo greičiau sprukti atgal. Ir tikriausiai ten daugiau nebekišite nosies. Tikslų link eikite mažais žingsneliais. Jei jaučiate, kad tam tikri uždaviniai jums per sunkūs, jus gąsdina, suskaidykite juos į smulkesnius etapus. Šiuos įgyvendinus saugumo zona prasiplės, o panikos – nutols. Taigi iš pradžių atrodęs neįmanomas siekis pasidarys labai realus ir įvykdomas.
Nauji metai – nauji iššūkiai. Nebijokite jų ir svetingai juos priimkite. Tam, kad kitais metais turėtumėte kuo pasigirti ir galėtumėte didžiuotis savimi.
