Rūkomi augalinės kilmės mišiniai turi stiprų psichotropinį poveikį žmogaus organizmui. Apsinuodijus medžiaga, patiriamas galvos svaigimas, padidėja kraujospūdis.
Pasak gydytojų, rūkomų mišinių vartojimas gali sukelti dalinį atminties praradimą ar net rimtą negalią. Rūkymui skirti žolių mišiniai organizmą nuodija daugiau nei tabako gaminiai: dar didesnė tikimybė susirgti plaučių vėžiu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Narkotikų skaičius auga kaip ant mielių
Lietuvos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pažymėjo, kad „spice“ apima tik dalį naujų psichoaktyviųjų medžiagų.
Viešojoje erdvėje galima sutikti įvairių „buitinių“ pavadinimų – new drugs (naujieji narkotikai – liet.), designer drugs (sukurtieji narkotikai – liet.), legal highs (legalūs narkotikai – liet.) Būtent tarp pastarųjų ir sutinkami vadinamieji „spice“.
Haliucinogeniniai grybai taip pat priskiriami naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms.
Lietuvoje jau nuo 2010 metų taikomos efektyvesnės naujų psichoaktyvių medžiagų kontrolės priemonės nei kai kuriose kitose ES valstybėse narėse.
Šių medžiagų paplitimo dinamika labai plati. Nuo 2005 metų per Europos Sąjungos (ES) ankstyvojo reagavimo sistemą (Early warning system – angl.) oficialiai pranešta apie 408 naujas psichoaktyviąsias medžiagas, iš kurių vien tik 2013-aisiais – 172.
Lietuvoje apsinuodijimo ar mirčių atvejų nuo naujų psichoaktyvių medžiagų neužfiksuota.
„Lietuvoje jau nuo 2010 metų taikomos efektyvesnės naujų psichoaktyvių medžiagų kontrolės priemonės nei kai kuriose kitose ES valstybėse narėse. Atlikus tam tikrus pakeitimus teisės aktuose įtvirtintos „narkotinių ir psichotropinių medžiagų darinių“ ir „darinių grupės“ sąvokos.
Tai reiškia, kad jeigu į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašoma narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinių grupė, tai visiems dariniams, priskirtiniems šiai grupei, automatiškai taikomas tas pats kontrolės režimas kaip ir pagrindiniam junginiui. Todėl didžioji dauguma naujai atsirandančių psichoaktyviųjų medžiagų laikomos nelegaliomis ir atitinkamai draudžiamomis platinti vartotojų rinkoje. O už šių medžiagų neteisėtą platinimą Lietuvos įstatymai numato griežtas bausmes“, – 15min.lt paaiškino NTAKD specialistai.
Didžiausia landa – internetas
Lietuvoje taikoma vadinamoji generinė kontrolės sistema, kai medžiagos į kontroliuojamųjų sąrašą patenka ne atskiru pavadinimu, o dariniais ir darinių grupėmis. Tokia sistema kaimyninėje Latvijoje pradėjo galioti tik šiemet, todėl šalyje minėtos medžiagos paplitusios plačiau.
Dažniausiai naujos psichoaktyviosios medžiagos platinamos internetu arba pardavinėjamos specializuotose parduotuvėse.
„Vis dėlto, Lietuvoje pardavimai specializuotose parduotuvėse nėra labai paplitę dėl jau minėtų teisinių priežasčių“, – pabrėžia NTAKD.
Pastebėta, kad „spice“ produktų poveikis yra 4–5 kartus stipresnis už kanapėse esančių veikliųjų medžiagų poveikį.
Todėl didžiausia problema išlieka internetas ir platintojų internetu naudojamos apsaugos priemonės, kurios labai apsunkina teisėsaugos pareigūnų galimybes išaiškinti medžiagų platinimo tinklus.
Apskaičiuota, kad žmonių, vartojusių naujas psichoaktyviąsias medžiagas, skaičius ES siekia 2,2 milijono.
Su jų daroma žala sveikatai susijusios išlaidos kasmet sudaro apie 211 mln. eurų, o baudžiamosios teisės priemonių taikymui užtikrinti reikia nuo 117 iki 144 mln. eurų.
Masalas eksperimentus mėgstančiam jaunimui
Naujos psichoaktyviosios medžiagos žmogui sukelia haliucinogeninį poveikį, panašiai kaip rūkant kanapes. Tačiau pastebėta, kad „spice“ produktų poveikis yra 4–5 kartus stipresnis už kanapėse esančių veikliųjų medžiagų poveikį.
Vartojant tokius kenksmingomis sintetinėmis cheminėmis medžiagomis papildytus žolių mišinius sutrinka kepenų ir inkstų veikla, gali prasidėti traukuliai, kraujo išsiliejimas į smegenis ar netgi ištikti infarktas. Jau nekalbant apie perdozavimą ar staigią mirtį.
Naujos psichoaktyviosios medžiagos sukurtos, siekiant atkartoti tokį pat ar labai panašų poveikį, kaip žinomi narkotikai, tarkime, marihuana, amfetaminas ar pan.
„Lygiai kaip ir įvairios narkotinės medžiagos, jos veikia žmogaus organizmą, jo centrinę nervų sistemą: priklausomai nuo medžiagos pobūdžio, slopina arba stimuliuoja. Jos labai toksiškos, nes jų „dozėse“ būna žymiai didesnis pavojingos narkotinės veikliosios medžiagos kiekis. Be to, jos nėra tinkamai ištirtos, mokslininkai apie jas turi tik paviršutiniškų žinių, nėra žinomas jų ilgalaikis poveikis. Konkrečių duomenų apie jų pavojingumą turima nedaug, todėl kiekvieną kartą jas vartodamas žmogus rizikuoja savo sveikata ar net gyvybe“, – įspėja NTAKD.
Jos labai toksiškos, nes jų „dozėse“ būna žymiai didesnis pavojingos narkotinės veikliosios medžiagos kiekis.
Departamentas pripažįsta, kad naujos psichoaktyviosios medžiagos yra pigesnės ir lengviau pasiekiamos, todėl labiau paplitusios tarp eksperimentuoti mėgstančio jaunimo.
Stiprybė – vienybėje
NTAKD renka informaciją apie internetinėse ir Lietuvos miestų parduotuvėse platinamus galimai psichoaktyvius produktus.
Kilus įtarimui, kad platinami produktai gali sukelti psichoaktyvų poveikį, kreipiamasi į Policijos departamentą, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, prašant patikrinti, ar platinant minėtus produktus nepažeidžiami teisės aktų reikalavimai.
Policijos departamentas renka duomenis ir keičiasi informacija apie naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir preparatų atsiradimą su NTAKD ir Europolu.
„Naujos psichoaktyviosios medžiagos nėra vienos valstybės problema – tai globali problema, todėl ir jai spręsti imamasi jungtinių suderintų veiksmų“, – 15min.lt parengtuose atsakymuose pažymėjo NTAKD specialistai.