Ministras A.Veryga patvirtino naują maitinimo organizavimo minėtose įstaigose tvarkos aprašą. Anot ministro, naujovės dėl maitinimo organizavimo keistos atsižvelgiant į naujas mitybos mokslo žinias, pažangių šalių patirtį, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir ES sveikatos politikos nuostatas. Taip pat tėvų, savivaldybių, maisto gamintojų ir vaikų mitybos gerinimo darbo grupės narių siūlymus.
„Yra akivaizdu, kad vaikų mitybos tvarką reikėjo keisti ir pagaliau tai įvyko. Pagal šias naujoves įstaigos bus įpareigotos labiau rūpintis vaikų mityba, tad tikimės, jog jau artimiausiu metu vaikai pradės gauti kokybiškesnį ir sveikesnį maistą. Deja, bet šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose situacija yra labai nevienoda. Yra tikrai daug įstaigų, kuriose maitinimas yra puikus, tačiau netrūksta ir tokių, kurios tiekia tikrai ne patį geriausią maistą. Šios naujovės – vienas iš žingsnių tobulinant reikalavimus vaikų mitybai. O ateityje bus ir dar daugiau svarbių pokyčių“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas A.Veryga.
Neliks vienkartinių įrankių
Pagal naują tvarką, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, darželiuose vaikai nebegaus kepto, sunkaus maisto, t.y. karšti patiekalai juose bus tik „tausojantys“ – pagaminti išsaugant daugiausiai maistinės vertės.
„Tausojantys“ patiekalai, kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, darželiuose turės sudaryti 80 proc. maitinimo. Be to, darželiuose nebegalės būti naudojami vienkartiniai įrankiai, nes jie nesaugūs.
„Norint tinkamai subalansuoti vaikų mitybą būtina gerinti jiems tiekiamus produktus, turi nelikti sveikatai nepalankaus maisto, o vietoje jo turi atsirasti sveikesni produktai. Šiuo metu vykdomi maisto tikrinimai šalies ugdymo įstaigose atskleidžia nemalonią tiesą, kad kai kur vaikų mityba mažai rūpinamasi, neatsižvelgiama į galimą tokios mitybos įtaką jų sveikatai. Tikimės, kad ši nauja tvarka pakeis situaciją“, – teigia A.Kranauskas.
Gerinant maistinę vertę, ministerijos teigimu, nustatyti didžiausi leidžiami cukrų ir druskos kiekiai bei privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams tiekiamuose maisto produktuose ir patiekaluose, priartinant juos prie sveikatai palankių maisto produktų, ženklinamų tarptautiniu „Rakto skylutės“ simboliu (tai PSO ir ES maisto sveikatinimo politinės nuostatos).
„O kad maisto racionas butų įvairus ir visavertis, patiekalai galės kartotis tik kas tam tikrą laiką“, – rašoma pranešime.
Dar daugiau draudžiamų produktų
„Nauja ir tai, kad vaikams tiekti draudžiamų maisto produktų sąrašas papildytas naujais sveikatai nepalankiais maisto produktais: pieno produktais su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, valgomaisiais ledais, rūkytais mėsos gaminiais (darželiuose ir mokyklose), džiūvėsėliuose voliotais ar džiūvėsėliais pabarstytais keptais mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiais. Taip pat padažais su spirgučiais, Baltijos jūros strimele ir silke, steviolio glikozidais ir sulfitais“, – priduria ministerija.
Skatinant daržovių vartojimą, ministerijos nurodymu nustatytas reikalavimas, kad garnyras (šviežios ar termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves) sudarytų ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio.
„Taip pat kiekvieną dieną vaikams turės būti siūloma rinktis vegetarišką patiekalą, o užkandžiais mokyklose bus leista prekiauti tik tuo atveju, jei tam pritars tėvai“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerija ir priduria rekomenduojanti pirmenybę teikti ekologiškiems, sveikatai palankiems (t. y. ženklu „Rakto skylutė“ pažymėtiems) ar nacionalinės kokybės produktams, rinktis trumpąsias maisto tiekimo grandines iš ūkių.
Rekomenduoja „švedišką stalą“
„Ugdant sveikos ir visavertės mitybos įgūdžius mokykloms rekomenduojama leisti vaikams patiems pasirinkti maistą patiekiant jį „švediško stalo“ principu. Dar vienas naujas reikalavimas – maistas turi būti patiekiamas estetiškai. Jei vaikai turi specifinių poreikių, jiems skirtas pritaikytasis maitinimas, tačiau juos bus galima maitinti ir jų pačių tą dieną iš namų atsineštu maistu“, – nurodo ministerija.
Maitinimo kokybę vykdant vidinę kontrolę ugdymo įstaigose turėtų padėti užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, jo funkcijos turėtų būti aiškiai suformuluotos.
Šios naujovės, kaip teigia ministerija, parengtos konsultuojantis ne tik su suinteresuotomis valstybės institucijomis, bet ir maisto gamintojų asociacijomis, tėvų organizacijų atstovais bei dietologais.
Šiuo metu SAM, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai lankosi šalies ugdymo įstaigose ir vertina vaikams tiekiamą maitinimą.
SAM ir ŠMM patikrinimus ne tik ugdymo įstaigose, bet ir ligoninėse nusprendė organizuoti po to, kai socialinėje erdvėje vis pasirodydavo įrašų apie prastą maistą.
