Prekiauti jais dažnai pradedama dar gerokai prieš šventes, tačiau didysis sprogimas įvyksta paskutinę savaitę ir, žinoma, per Velykas, kada ne tik vaikai, bet ir suaugusieji leidžia sau vieną kitą nuodėmę ir išlukštena šokoladinius kiaušinius.
Suprantama, kad per didelis šokolado kiekis gali būti žalingas, nes daugumoje šokoladinių produktų yra daug riebalų ir cukraus. Tačiau yra nemažai įrodymų, kurie rodo, kad tinkamomis aplinkybėmis šokoladas gali būti naudingas ir jūsų širdžiai, ir psichinei būklei, rašo „Science Alert“.
Stebuklingas vaistas?
Iš tikrųjų šokoladas, tiksliau, kakava, žalios, nerafinuotos pupelės, yra stebuklingas vaistas. Jame yra daug įvairių veikliųjų junginių, kurie organizme gali sukelti farmakologinį poveikį, kaip vaistai ar narkotikai.
Junginiai, sukeliantys neurologinį poveikį smegenims, turi sugebėti įveikti kraujo-smegenų barjerą – apsauginį skydą, kuris neleidžia kenksmingoms medžiagoms, pavyzdžiui, toksinams ir bakterijoms, patekti į jautrų nervų audinį.
Vienas iš tokių junginių yra teobrominas, kuris taip pat randamas arbatoje ir lemia karstelėjusį jos skonį. Arbatoje ir šokolade taip pat yra kofeino, su kuriuo teobrominas yra susijęs kaip purinų šeimos cheminių medžiagų dalis.
Šios cheminės medžiagos, be kita ko, lemia priklausomybę nuo šokolado. Taip įvyksta, nes šios medžiagos geba pereiti kraujo-smegenų barjerą, kur gali paveikti nervų sistemą. Todėl jos vadinamos psichoaktyviosiomis cheminėmis medžiagomis.
Kokį poveikį šokoladas gali turėti nuotaikai? Buvo išnagrinėta grupė tyrimų, kuriuose buvo tiriami su šokolado vartojimu susiję jausmai ir emocijos. Dauguma iš jų parodė, kad tiriamiesiems pagerėjo nuotaika, nerimas, energija ir susijaudinimas.
Kakavos nauda sveikatai
Be smegenų, yra ir kitų organų, kuriems gali būti naudingas gydomasis kakavos poveikis. Šimtmečius šokoladas buvo naudojamas kaip vaistas nuo daugelio ligų, įskaitant anemiją, tuberkuliozę, podagrą ir net mažą lytinį potraukį.
Galbūt tai yra melagingi teiginiai, tačiau yra įrodymų, kad kakavos vartojimas teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Pirma, jis gali užkirsti kelią endotelio disfunkcijai. Tai procesas, kurio metu arterijos kietėja ir apauga riebalinėmis plokštelėmis, o tai savo ruožtu gali sukelti infarktą ir insultą.
Valgant juodojo šokolado taip pat gali sumažėti kraujospūdis, kuris yra dar vienas arterijų ligų išsivystymo rizikos veiksnys, ir nesusidaryti krešulių, kurie užkemša kraujagysles.
Vieniems vaistas, kitiems – nuodai
Kaip „Science Alert“ rašo Danas Baumgardtas, Bristolio universiteto Fiziologijos, farmakologijos ir neuromokslų mokyklos vyresnysis dėstytojas, gerai žinoma, kad kofeino ir teobromino suvartojimas yra labai toksiškas naminiams gyvūnams. Šunys dėl savo dažnai žvėriško apetito ir apskritai neišrankios prigimties yra ypač jautrūs.
Kaltininkas dažnai būna juodasis šokoladas, kuris gali išprovokuoti sujaudinimo, sustingusių raumenų ir net traukulių simptomus. Tam tikrais atvejais, suvalgius pakankamai didelį jo kiekį, gali ištikti koma ir nenormalus, net mirtinas širdies ritmas.
Nustatyta, kad kai kurie šokolade esantys junginiai taip pat gali turėti neigiamą poveikį žmonėms. Šokoladas yra oksalato, kuris kartu su kalciu yra viena pagrindinių inkstų akmenų sudedamųjų dalių, šaltinis.
Kai kurios klinikinės grupės pataria nevartoti daug oksalatų turinčių maisto produktų, tokių kaip špinatai ir rabarbarai, taip pat šokolado tiems, kurie kenčia nuo pasikartojančių inkstų akmenų.
Sveikiausias šokoladas – be priedų
Mokslas rodo, kad sveikiausias šokoladas, turintis kuo didesnį kakavos kiekį ir kuo mažiau priedų. Potencialiai žalingas šokolado poveikis yra labiau susijęs su riebalais ir cukrumi ir gali atsverti bet kokią galimą naudą.
Kasdienė 20 g-30 g paprasto arba juodojo šokolado, kuriame kakavos sausųjų medžiagų yra daugiau kaip 70 proc., o ne pieniško šokolado, kuriame sausųjų medžiagų yra mažiau, ir baltojo šokolado, kuriame jų nėra, dozė gali būti naudingesnė sveikatai, taip pat ir didesnė.
