Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ne tik uodai prie laužo siurbia kraują

Prasidėjus kalendorinei vasarai ir atšilus orams vis daugiau poilsio malonumais pasimėgauti norinčių žmonių traukia į gamtą. Maudynės ežeruose ir upėse, uogavimas ar maisto kepimas ant laužo smagūs tol, kol grįžusio poilsiautojo nuotaikos nesugadina staigmena – įsisiurbusi erkė. „Žmonės dažnai galvoja, jog jiems taip tikrai nenutiks, tačiau labai klysta“, – teigia Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų II-ojo skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė.
Ilgesnio žiogio metu imkite tik džiovintus ir negendančius maisto produktus.
Gamtoje prie laužo / 123rf.com nnuotr.

Kuo pavojingos erkės?

Medikė išskiria dvi ligas, kuriomis galima susirgti įsisiurbus užkrėstai erkei – erkinis encefalitas ir Laimo liga. „Erkinis encefalitas dažniausiai sukelia neurologinius simptomus.

Ši liga beveik visada turi ilgalaikes pasekmes – iki metų laiko žmones vargina galvos skausmai, bendras silpnumas. Tačiau erkinis encefalitas taip pat gali sukelti invalidumą arba paralyžių, o nuo ūmios šios ligos formos yra registruojama iki 2 proc. mirties atvejų. Šiemet mūsų ligoninėje nuo erkinio encefalito jau mirė žmogus“.

Skyriaus vedėja pažymi, jog nuo erkinio encefalito galima ir rekomenduojama pasiskiepyti, tačiau vakcinos nuo Laimo ligos – nėra.

„Dažniausiai užfiksuojama pirma šios ligos stadija, kuomet įkandimo žymė paraudonuoja. Žinoma, Laimo liga gali progresuoti ir kuomet sukėlėjas iš odos patenka į kraują, yra pakenkiama nervų sistemai, dažnai pažeidžiamos akys, širdis, sąnariai, gali ištikti veidinio nervo paralyžius. Šią ligą nustatyti sunku, nes ne visada jaučiama aukšta temperatūra, dažniau žmonės skundžiasi nuovargiu ir bendru silpnumu, stipriais skausmais įvairiose kūno vietose“.

Baimės susirgti padės išvengti skiepai

O ką gydytoja pataria žmonėms, nepritariantiems skiepų naudai, kurie galvoja, jog tam tikros rūšies vakcinos kenkia imunitetui arba padidina riziką susirgti onkologinėmis ligomis? E. Tamašauskienė ragina vadovautis moksliniais tyrimais patvirtintomis rekomendacijomis ir teigia, jog ji kartu su šeima skiepijasi.

„Per visą savo gydytojos praktiką mačiau daug atvejų, kuomet laiku nepasiskiepiję žmonės žaidė su likimu. Įsiminė du atvejai: jaunas, 20-ties metų vaikinas susirgo erkiniu encefalitu, buvo prasidėjusi smegenų edema, vėliau paguldytas į reanimacijos skyrių. Pacientas buvo nepasiskiepijęs, ligos eiga buvo itin sunki, tačiau viskas baigėsi laimingai“.

Tačiau medikė prisimena ir mirtimi pasibaigusį atvejį, kuomet į skyrių atvyko jaunas vyras, kuriam taip pat buvo nustatytas erkinis encefalitas ir jis, be jokių kitų gretutinių sunkių ligų, mirė.

„Dažnai būna, jog nakties metu į skyrių atvažiuoja išsigandę žmonės, kurie prisipažįsta, jog bijo erkinio encefalito ar Laimo ligos, tačiau kuomet kalbi su jais ir rekomenduoji pasiskiepyti, jie žiūri skeptiškai. Mano patarimas būtų – jeigu bijote, skiepykitės.“

Vida Press nuotr./Erkė
Vida Press nuotr./Erkė

Užsikrėsti galima ne tik miške

Vis labiau šiltėjančios žiemos ir anksčiau atėjęs pavasaris koreguoja ir erkių sezono pradžią. Gydytoja E. Tamašauskienė pažymi, jog paprastai erkės aktyvios tampa nuo kovo mėnesio, o sezonas gali tęstis net iki lapkričio.

„Didžiausia tikimybė, kad erkė įsisiurbs ir perduos ligą yra tiems žmonėms, kurie daug laiko praleidžia miške, tačiau net ir mieste, endeminėse zonose, kur auga daug krūmų ir aukšta žolė, išlieka ši galimybė. Dėl šios priežasties saugotis turi visi, o skiepytis žmonės gali ir rudenį, ir žiemą. Svarbu, jog spėtų susiformuoti imunitetas“, – pataria E. Tamašauskienė.

Medikė primena, jog yra reikalingos trys vakcinos dozės ir vaikams, ir suaugusiems atitinkamais intervalais. Baigus skiepijimo kursą, reikalingos sustiprinančios dozės: pirmoji revakcinacija skiriama po trejų metų, vėlesnės – kas penkerius metus.

Vyresniems nei 49 metų žmonėms pakartotinai skiepytis reikia kas trejus metus dėl silpnesnio imuniteto. Žmogus tampa pilnai apsaugotas po antrosios dozės suleidimo praėjus dvejoms savaitėms.

Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt

GSK

LT/ENC/0061/16

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?