Diagnozė buvo nustatyta tik tuomet, kai Tomas jau praktiškai nepastovėjo ant kojų. Vienintelė paguoda, kad dabar turės imunitetą šiai ligai, tačiau jo kaina, pasak pašnekovo, per didelė.
Temperatūra nukrito, bet smogė antra banga
Kaip pasakojo Tomas, viskas prasidėjo maždaug prieš keturias savaites. Tiesiog pakilo temperatūra, nors nieko neskaudėjo, nebuvo nei slogos, nei kosulio ar kitų aiškių simptomų.
„Pagalvojau, kad galbūt organizmas sureagavo į protinius dantis, kurie tuo metu kalėsi ir šiek tiek skaudėjo. Temperatūra buvo aukšta – kilo iki 38,5 laipsnio, todėl visą savaitę pragulėjau lovos režimu. Išgėrus vaistų ji trumpam nukrisdavo, bet po kelių valandų vėl kildavo. Po truputį ėmė panika – kas čia man yra, todėl galiausiai vieną vakarą nuvykau į ligoninės priėmimo skyrių. Kadangi buvo daug sunkesnių ligonių už mane, pralaukiau apie 7 valandas, kol pagaliau pavyko patekti pas gydytoją. Paaiškėjo, kad temperatūra nukritusi, nėra jokių simptomų. Kitaip tariant, esu visiškai sveikas. Net pradėjau juoktis balsu“, – prisiminė pašnekovas.
Temperatūra daugiau nebekilo, tad vyras apsidžiaugė, jog problema išspręsta, ir išėjo į darbą. Tačiau po kelių dienų prasidėjo galvos skausmai. Iš pradžių nedideli, bet po truputį jie vis stiprėjo, vaistai praktiškai nepadėdavo.
„Dabar žinau, kad reikia labai atidžiai sekti savo simptomus. Jeigu galvos skausmas stiprėja, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. O aš delsiau, kol vėl nepakilo aukšta temperatūra. Kartu atsirado dar vienas naujas simptomas – pradėjo trūkti oro. Tuomet jau išsikviečiau greitąją pagalbą – pasidarė labai baisu, kad uždusiu.
Kol greitoji vežė į ligoninę, mano būklė dar labiau pablogėjo – išlipęs pastebėjau, kad vos pastoviu ant kojų. Galva taip svaigo, kad net sėdint ant kėdės vaizdas plaukė pro mane į dešinę pusę. Gydytoja, apžiūrėjusi mane, iš pradžių neturėjo jokių idėjų, kas man gali būti. Tačiau kai pasakiau, kad prieš savaitę taip pat karščiavau, kilo mintis, kad tai gali būti erkinis encefalitas. Tuomet prisiminiau, kad mūsų šuniukas buvo parsinešęs ant kailio erkių. Nors aš pats įsisegusios erkės ant savo kūno nepastebėjau, ko gera, išgaudėme ne visas. Gal miegant viena iš jų ir įsiurbė. Visa bėda, kad nežinojau, kaip prasideda ši liga, todėl apie erkinį encefalitą net nepagalvojau“, – pasakojo Tomas.
Liga „trenkia“ ir per emocijas
Vyras atvirai prisipažįsta – to, ką patyrė, nelinkėtų niekam, netgi priešui. Pirmiausia jam teko ištverti nugaros smegenų kanalo punkciją, kuri, jo teigimu, buvo be galo skausminga. Tuomet – kovoti su mintimis, kad liga neprognozuojama, ir nors dabar jis jaučiasi labai blogai, rytoj gali būti dar blogiau. Laimė, pirmąsias kritines dienas jis atsilaikė, o tuomet sveikata po truputį ėmė taisytis. Jei kas būtų anksčiau pasakęs, kad Tomui didžiulį džiaugsmą kels paprasčiausias galėjimas vaikščioti be svetimos pagalbos, jis greičiausiai nebūtų patikėjęs.
„Baisiausia žinoti, kad gali būti dar blogiau. Juk nori nenori, bet išgirdęs diagnozę pasiskaitai internete apie ligą. Jau ir taip jautiesi baisiai – svaigsta galva, nepastovi ant kojų, negali pats net į tualetą nueiti, dūsti, jėgų nėra – į nuolatines artimųjų žinutes vos išspaudi atsakymą iki trijų žodžių. Jau visa tai labai gąsdina, o žinai, kad gali būti dar blogiau, nes ši liga neprognozuojama. Taigi, sunku ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Ta baimė taip išsekina ir išbalansuoja psichiką, kad net užmigti negali. Tiesiog guli, o laikas slenka taip lėtai, kad kiekviena valanda atrodo kaip amžinybė. Pirmomis dienomis ligoninėje užsnausdavau daugiausiai dešimčiai minučių ir vėl pabusdavau, nors būdavo tylu, tikrai niekas netrukdydavo. Kaip ilgai taip galima tempti? Laimė, dabar jau miegas susitvarkęs, užmiegu net ir dieną“, – pasakojo pašnekovas.
Tomas atvirauja, kad mintis pasiskiepyti nuo erkinio encefalito buvo kilusi ne kartą, tačiau, kol neištiko bėda, vis atrodydavo, kad nėra laiko, todėl vis atidėliodavo.
„Užtat dabar visi mano artimieji, sužinoję, kad susirgau, iš karto pasiskiepijo. Kai iš arti pamatai šią ligą, atsiranda ir laiko, ir motyvacijos tai padaryti. Visiems kitiems dabar taip pat patarčiau skiepytis“, – dėstė Tomas.
Pandemijos metu jis sirgo kovidu, tačiau tikina, kad simptomai buvo nepalyginamai lengvesni – dvi dienas turėjo temperatūros, o trečią dieną jau jautėsi beveik sveikas. Jis įsitikinęs turįs gerą imunitetą – gyvena aktyviai, niekada rimtų sveikatos problemų neturėjo. Todėl šįkart, kai taip žaibiškai pablogėjo sveikata, kad be pagalbos negalėjo net atsikelti, jaunas vyras patyrė tikrą šoką.
Tomas žino, kad persirgus erkiniu encefalitu gali būti įvairių liekamųjų reiškinių, tačiau jis ramino save, kad yra stiprus, todėl jam pavyks, kaip ir vienam jo bičiuliui, taip pat sirgusiam erkiniu encefalitu, išsikapstyti be pasekmių.
Kaip atpažinti simptomus
Erkinis encefalitas – tai virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Lietuva pagal šios ligos sergamumą pirmauja Europoje – priklausome endeminei zonai, todėl į mūsų šalį vykstantiems turistams rekomenduojama pasiskiepyti. Mirštamumas nuo šios ligos siekia apie 2 proc.
Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, tačiau vidutiniškai susergama po 7–14 dienų. Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė. Pirmoji banga trunka apie savaitę, o jos simptomai labai primena gripą: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, tačiau kosulio ir slogos paprastai nebūna. Žmogus dažnai net nesikreipia į gydytoją, nes liga praeina savaime.
Tuomet seka vadinamasis tarpubangis, t. y. periodas be temperatūros. Žmogus gali jaustis visiškai sveikas. Tai paprastai trunka 1–2 savaites, o tuomet prasideda antroji banga – žmogus vėl sukarščiuoja, o kartu atsiranda galvos skausmas ir svaigimas, sutrinka koordinacija.
Net ir išleisti iš ligoninės, ligoniai dar ilgai nesijaučia sveiki. Vadinamieji neurokognityviniai simptomai – dėmesio, atminties sutrikimai, galvos skausmai, nuovargis – daliai žmonių lieka iki pusmečio, o kitiems gali likti net ir visam laikui. Tiems, kuriems įvyksta paralyžius, prireikia ilgos reabilitacijos.
Trečdaliui pacientų lieka stipresni ar silpnesni liekamieji reiškiniai. Apie 20 proc. pacientų jaučia vidutinio sunkumo simptomus – kamuoja galvos skausmai, miego sutrikimai, sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, prastėja atmintis, atsiranda dirglumas, neatsparumas stresui, žmogus negali toliau mokytis, turi keisti darbą ir pan. Daliai žmonių minėti simptomai gali likti iki pusmečio, o kitiems – net ir visam laikui. Beveik 10 proc. žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, tampa neįgaliais – jie visai ar dalinai paralyžiuojami, pasireiškia kiti neurologiniai ar psichikos sutrikimai.
Erkinio encefalito ligą įsisegusi erkė perduoda akimirksniu – per pirmąsias sekundes, todėl vienintelė apsauga nuo šios ligos, kurios gydymas – tik simptominis, yra skiepai.
Kadangi imunitetui įgyti reikia kelių dozių, šiuo metų laiku rekomenduojama tai padaryti pagreitinta skiepijimo nuo erkinio encefalito schema. Tokiu atveju antroji vakcinos dozė sušvirkščiama po pirmosios praėjus 14 dienų, trečioji – po 5–12 mėnesių po antros dozės. Iki 60 metų reikia skiepytis kas 5 metus, o vyresniems, kas 3 metus.
