Nervų sistema
Mes gyvename tokiuose kraštuose, kur gana ilgas rudens ir žiemos sezonas, trūksta saulės šviesos, šilumos ir mažiau judame. Dėl to mes patiriame papildomo streso. Be to, nervų sistemai smogia ir vitaminų trūkumas. Todėl jaučiamės kaip išsunkta citrina, trūksta jėgų ir apima apatija.
Kai kurie gydytojai sako, kad prasiblaškyti padeda dienos ritmo pakeitimas. Tarkim, jei į darbą einate pėsčiomis, pakeiskite maršrutą; jei važiuojate visuomeniniu transportu – išlipkite viena dviem stotelėmis anksčiau. Įkvėpsite gryno oro, sugausite saulės zuikutį – žiūrėk, diena jau daug skaidresnė.
Arba surenkite sau kitokį kavos gėrimą. Jei įprastai ją išgeriate prie savo kompiuterio, kelioms minutėms nueikite pas kolegą į kitą kabinetą arba raskite darbe jaukų kampelį. Jūs atsipalaiduosite. Manoma, kad tokios trumpos pertraukėlės duoda daugiau naudos nei viena ilga pietų valanda.
Vieniems galvą pravėdinti padeda kvėpavimo pratimai, bėgiojimas lauke ar tiesiog ilgas pasivaikščiojimas. Rinkitės, kas jums arčiau širdies. Net ir per pusę pietų pertraukos galite skirti pasivaikščiojimui gatvėmis be jokio tikslo.
Iš tiesų fizinis krūvis atpalaiduoja nuo įkyrių minčių, sustiprėja kūnas ir pagerėja savijauta.
Arba susiraskite veiklą, kuri jus atpalaiduotų, leistų pasireikšti jūsų kūrybingumui ir pan. Dar geriau, jei susirasite bendraminčių – tada su draugais ar šeima turėsite vieną pomėgį.
Imunitetas
Pavasarį aktyvesni tampa farmacininkai: jie mums siūlo įvairiausias vitaminų pakuotes. Neva be jų mes neatstatysime savo imuniteto. Neskubėkite. Iš tiesų žiemą mums labiausiai trūksta vitamino D, kurį organizmas gamina pats, veikiamas saulės šviesos. Jo trūkumą galima papildyti vos per 15–20 minučių per dieną, praleistų lauke. Ir net jei debesys užstoja saulę.
Akys
Vitaminų trūkumas neigiamai veikia ir regėjimą. Atlikta daug tyrimų, įrodančių, kad maistas, kuriame gausu vitamino A, C ir E, užkerta kelią kai kurioms akių ligoms. Taigi rinkitės kuo daugiau daržovių ir vaisių, kuriuos yra šių vitaminų. Tai, beje, padės pamesti ir tuos kelis nereikalingus, per žiemą taliją apjuosusius kilogramus.
Taip pat skaitykite: Apatiškas pavasaris: kuo gresia laiku nepastebėta mažakraujystė
Pavasarį, vos išlenda saulė, gaudome kiekvieną jos spindulį. Tačiau žinokite, kad šiuo metu laiku ji taip pat būna aktyvi. Tad nepamirškite kokybiškų saulės akinių.
Trumpos pertraukėlės duoda daugiau naudos nei viena ilga pietų valanda.
Ir dar – sutvarkykite savo kosmetinę. Užsienio vartotojų apklausos rodo, kad ketvirtadalis moterų akių tušu naudojasi kelerius metus. O juk vidutinis jų galiojimo laikas – iki metų. Įsivaizduojate, kokių bakterijų galite užtepti? Verčiau nesidažykite, bet būkite sveika!
Oda
Pavasarį, pastebėjote, labai dažnai net ir neprobleminė oda tampa neatpažįstama. Atrodo, kuo puikiausiai tikęs kremas tampa per sausas, oda šerpetoja, pleiskanoja ir pasipila įvairios dėmės. Trūksta vitaminų ir deguonies, nes žiemą ilgai būdavome patalpose. O dar šildymas!
Taigi ir odai pravers daugiau daržovių, vaisių ir nepamirškite vandens. Be to, dažniau būkite gryname ore. Tik išeidamos į lauką pasitepkite apsauginiu kremu nuo saulės (visai pakanka 15–30 SPF).
Kojos
Pavasarį norisi nuspirti į kampą sunkius žieminius batus ir įsispirti į lengvas basutes. Deja, mes gyvename tokioje geografinėje juostoje, kurioje klimatas yra nenuspėjamas. Taigi kol kas geriausia avalynė – botai. Juolab dabar jie madingi ir yra įvairiausių spalvų be modelių.
Be abejo, smagu, kai kojos sausos. Tačiau avint jais ilgą laiką, kojos suprakaituoja, nekvėpuoja – taip susidaro grybeliui palanki terpė. Todėl avėkite juos tik lauke, grįžusios į patalpą būtinai persiaukite. Žinoma, nepamirškite jų išdžiovinti ir dezinfekuoti.
Ir dar: sako, kad geriausias vaistas yra poilsis. Išsimiegokite. Dažnai plaukite rankas. Saugokite save. Sėskite ant dviračio, džiaukitės puikiomis akimirkomis. Ir nepasitikėkite permainingais pavasariniais orais – sugundo mus išsinuoginti, o paskui padovanoja peršalimą.
Šaltinis – sveikas.lt