Keletą insultų patyrusios moters patarimas
Vilniuje gyvenančiai Onai šiuo metu 70 metų. Kai jai įvyko pirmas insultas, moteriai buvo per 50 metų. Tuo metu ji buvo aktyviai užsiėmusi profesine veikla, kurioje patyrė daug streso, o ir šeimoje kilo nesklandumų.
Pati Ona laikė save sveika, todėl insultas jai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tiesa, dabar į tuos laikus ji žvelgia jau kitaip: „Man dažnai skaudėdavo galvą. Dabar suprantu, kad greičiausiai buvo padidėjęs kraujo spaudimas, bet tuomet apie tai negalvojau. Išgerdavau vaistų nuo skausmo, ir tiek. Mano visas gyvenimas sukosi tik apie darbą ir šeimą, savimi nesirūpinau. Deja, mano įpročių nepakeitė net insultas, nors atsigauti po jo užtruko. Teko iš naujo mokytis valdyti vieną ranką. Kai pasveikau, gydytojas man liepė sportuoti, persižiūrėti savo mitybą bei darbo ir poilsio režimą, tačiau aš grįžau į savo ankstesnę rutiną“.
Po kelerių metų moterį vėl sustabdė mikroinsultas. Nors pasekmės sveikatai buvo mažesnės, po jo Ona jau tapo reguliaria kardiologo ir šeimos gydytojo paciente, jai buvo skirti vaistai nuo kraujospūdžio. Iš pradžių pavykdavo kraujo spaudimą reguliuoti vaistais, todėl ji ir toliau nekeitė savo gyvenimo būdo, tad šiandien dėl to labai apgailestauja. Šiuo metu moters smegenyse yra daugybiniai pažeidimai dėl kelių didesnių ir mažesnių insultų, jai svaigsta galva dėl šokinėjančio kraujospūdžio, kuris sunkiai kontroliuojamas vaistais, po paskutinio insulto išsivystęs šlapimo nelaikymas ir daug kitų sveikatos problemų.
„Deja, šiandien visiškai esu priklausoma nuo vaistų ir nebeturiu jėgų pokyčiams gyvenime. Todėl primygtinai patariu pradėti rūpintis savo sveikata kuo anksčiau. Jeigu galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt šiandien jausčiausi sveikesnė, nes gyvenčiau kitaip“, – tikina pašnekovė.
Diagnozuoti paprasta
Pasak kardiologės prof. S.Glaveckaitės, širdies ir kraujagyslių ligos populiariai vadinamos „nebyliosiomis“ arba „nebyliosiomis žudikėmis“, kadangi vystymosi pradžioje neturi simptomų, tačiau reikšmingai paveikia pacientų gyvenimo kokybę ilgalaikėje perspektyvoje. Prie šių ligų priskiriamas padidintas kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija) ir padidinta cholesterolio koncentracija kraujyje (dislipidemija). Dislipidemija yra simptomų neturinti liga iki tol, kol pasireiškia komplikacijos, tokios kaip insultas ar infarktas. Arterinė hipertenzija daliai pacientų lemia simptomus.
„Vis dėlto moksliniais tyrimais įrodyta, jog tik apie pusę padidintą kraujo spaudimą turinčių asmenų žino, kad jis padidėjęs, ir tik trečdaliui, kurie yra gydomi, kraujo spaudimas sumažinamas pakankamai. „Nebyliąsias žudikes“ nustatyti nėra sunku, užtenka rasti laiko pasimatuoti kraujo spaudimą bei atlikti kraujo tyrimą cholesterolio kiekiui kraujyje nustatyti. Laiko tarpas, per kurį nuo ligos pradžios išsivysto komplikacijos, tokios kaip infarktas, insultas, ritmo sutrikimai ar širdies nepakankamumas, yra labai individualus ir priklauso nuo kitų rizikos veiksnių, ligos išreikštumo, gydymo adekvatumo, kitų ligų buvimo ir pan.“, – teigė pašnekovė.
Infarktas bei insultas neretai turi vadinamuosius „įspėjančius“ ženklus, kurie pasirodo likus kelioms dienoms iki grėsmingo įvykio.
Pasak jos, šios paprastos prevencijos priemonės gali padėti išvengti ligos pasireiškimo insultu arba infarktu, kuris, kaip minėta, gali būti pirmas nebylios ligos simptomas.
„Lietuvoje neturime tikslios statistikos apie tai, kaip dažnai tai yra pirmasis simptomas, tačiau klinikinėje praktikoje tokius pacientus sutinkame kasdien ir pasiklausinėję neretai išgirstame, kad tam tikri simptomai iki įvykio vis tik buvo. Infarktas bei insultas neretai turi vadinamuosius „įspėjančius“ ženklus, kurie pasirodo likus kelioms dienoms iki grėsmingo įvykio, pavyzdžiui, naujai atsiradęs diskomfortas krūtinėje ar duobutėje, praeinantis galūnių nusilpimas, praeinantis kalbos sutrikimas, praeinantis veido simetrijos pasikeitimas. Į visus šiuos simptomus nereikia numoti ranka ir būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Turiu ne vieną pacientę, kuri pati reguliariai lankosi pas kardiologą ir gydosi, tačiau negalėjo vyro prikalbinti kreiptis į gydytojus, todėl palaidojo jį, staiga mirusį nuo širdies ir kraujagyslių ligos“, – apgailestavo S. Glaveckaitė.
Širdies ir kraujagyslių ligos jaunėja
Deja, širdies ir kraujagyslių ligos jaunėja. Pasak kardiologės, tai susiję ir su tuo, kad, vystantis medicinoje diagnostiniams metodams, gilėjant supratimui apie širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, kardiologai geba jas nustatyti daug anksčiau ir tokiu būdu daug anksčiau pradedamas gydymas, iš esmės keičiantis ligos vystymosi greitį bei užbėgantis už akių su liga susijusioms komplikacijoms.
„Šiuolaikinis kardiologinis gydymas (ne tik medikamentinis, bet ir chirurginis) geba reikšmingai paveikti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų eigą bei pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir gydymo prognozę“, – aiškino pašnekovė.
Moterys Lietuvoje gyvena ilgiau, tačiau jų pagrindinė mirties priežastis, lemianti 53 proc. mirčių, vis dėlto yra kraujotakos sistemos ligos.
Kalbant apie sergamumo skirtumus tarp lyčių, Higienos instituto duomenimis, 2021 m. moterys kraujotakos sistemos ligomis sirgo dažniau ir vyrų sergamumą lenkė beveik šimtu ligos atvejų tūkstančiui gyventojų. S. Glaveckaitės manymu, šis faktas rodo, jog moterys labiau rūpinasi savo sveikata ir dažniau kreipiasi į gydymo įstaigas. Tai viena iš priežasčių, kodėl moterys Lietuvoje gyvena 10 metų ilgiau negu vyrai: numatoma Lietuvos vyrų gyvenimo yra 70,1 metų, moterų – 80,1 metų (Europos sąjungos (ES) atitinkamas vidurkis – 77,5 ir 83,2 m.).
„Džiaugiamės, kad moterys Lietuvoje gyvena ilgiau, tačiau jų pagrindinė mirties priežastis, lemianti 53 proc. mirčių, vis dėlto yra kraujotakos sistemos ligos. Neretai visuomenėje galima išgirsti replikų, jog mirtį nuo kraujotakos sistemos ligų senyvame amžiuje reikėtų vertinti kaip mirtį nuo senatvės. Tačiau darbingo amžiaus žmonių grupėje taip pat pirmaujanti mirties priežastis yra tos pačios kraujotakos sistemos ligos. Sveikų gyvenimo metų vidurkis Lietuvoje yra 56 metai (8 metais trumpesnis už ES vidurkį), taip pat nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje miršta 4 kartus daugiau asmenų nei ES. Taigi, kaip beskaičiuotume, atotrūkis yra nemažas ir situacija su širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra bloga“, – teigė pašnekovė.
Rizikos veiksniai – seniai žinomi
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai skirstomi į tokius, kurių negalime pakeisti (amžius, lytis, ankstyva liga pirmos eilės giminaičiams, etninė priklausomybė), ir tuos, kuriuos galime paveikti. Deja, Lietuvoje prasta situacija dėl širdies ir kraujagyslių ligų labai susijusi būtent su tuo, kad šie paveikiami rizikos veiksniai koreguojami nepakankamai (aukštas cholesterolis, aukštas kraujo spaudimas, rūkymas, perteklinis alkoholio vartojimas, nutukimas, cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas, stresas, neteisinga mityba ir kt.).
Tiesa, vis daugiau kalbama ir apie naujuosius širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius, tokius kaip klimato kaita ir oro tarša. Šiuo požiūriu mes savo šalimi galime pasidžiaugti – oro tarša mūsų miestuose nėra tokia didelę kaip Europos didmiesčiuose. „Skaičiuojama, jog oro tarša pasaulyje lemia 8,8 milijonus perteklinių mirčių per metus ir gyvenimas regionuose, kuriuose oro tarša didelė, turi panašų poveikį gyvenimo trukmei kaip ilgalaikis rūkymas. Taigi, rizikos veiksniai yra išties svarbūs ir jų korekcija „apsimoka“, – pasakojo S.Glaveckaitė.
Lietuvoje prasta situacija dėl širdies ir kraujagyslių ligų labai susijusi būtent su tuo, kad šie paveikiami rizikos veiksniai koreguojami nepakankamai.
Pasak jos, rūpintis savimi ir savo artimaisiais būtina nuo gyvenimo pradžios. Šiandienis mokslas kalba apie prevencines priemones, pradedamas dar tuomet, kai vaikas yra įsčiose. Kuo anksčiau pradedamos taikyti sveikos gyvensenos priemonės žmogaus gyvenimo eigoje, tuo didesnė nauda gaunama.
„Neretai girdžiu, jog gydytojo kardiologo konsultacija, kurios metu nenustatoma širdies ir kraujagyslių liga, „leidžia“ tęsti sėslų gyvenimo būdą, nekeisti savo mitybos, toliau rūkyti ir pan. Kardiologo konsultacija nėra indulgencija ir neapsaugo nuo ateities komplikacijų, kurių rizika didėja proporcingai turimam rizikos veiksnių skaičiui, jų trukmei bei rizikos veiksnių korekcijos adekvatumui. Kalbu apie save sveikais laikančius žmones. O atsiradus su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusiems simptomams, juos turime vertinti rimtai ir kreiptis į gydytoją“, – patarė medikė.
Galimybė išsitirti nemokamai
Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kuri nukreipta į aterosklerotinės kilmės širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvąją diagnostiką. Atsižvelgiant į naujas medicinines žinias, ši programa buvo atnaujinta 2023 m. gegužės 1 d. ir yra skirta širdies ir kraujagyslių ligomis nesergantiems vyrams bei moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai). Atnaujintos programos esmė yra save sveikais laikantiems žmonėms nustatyti bei koreguoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, taip išvengiant širdies ir kraujagyslių ligų bei jų sąlygojamų mirčių bei pagerinant programos dalyvių gyvenimo kokybę.
Pagal šią programą, esant mažai ir vidutinei rizikai, kartą pasitikrinę pacientai pakartotinės patikros pas gydytoją bus laukiami po ketverių metų. Tie, kurie turi didelę riziką, bus kviečiami tikrintis kas dvejus metus, o turintys labai didelę riziką – kasmet. Būtina atsiminti, jog dėl dalyvavimo programoje kreipiamasi į šeimos gydytoją, kuris įvertina rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą.
Jei šeimos gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, pacientas siunčiamas gydytojo kardiologo konsultacijai bei išsamesniems tyrimams. Nepatenkantys į nurodytas amžiaus grupes, tačiau su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusių skundų turintys asmenys nukreipiami gydytojo kardiologo konsultacijoms ne prevencinės programos, o egzistuojančios klinikinės praktikos rėmuose.
„Nors dalyvavimas programoje yra nemokamas, deja, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos dalyvių aktyvumas nėra pakankamas. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šioje programoje kasmet dalyvauja mažesnė pusė (46 proc.) į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų. Tad Lietuvos širdies asociacija kviečia aktyviau dalyvauti prevencijos programose, o jose dalyvaujant, kiek įmanoma, kruopščiau laikytis gydytojų rekomendacijų“, – pabrėžė S.Glaveckaitė.
