Gliukozės kiekį kraujyje antro kūdikio besilaukianti moteris tiria tris kartus per dieną. Pirmą kartą ryte – nevalgiusi ir negėrusi. Antrą kartą diagnostinę juostelę savo krauju iš piršto Eglė patepa praėjus valandai po valgio. Trečią kartą – po dviejų valandų nuo kito valgio.
„Diskomforto dėl badymosi į pirštus nejaučiu. Džiaugiuosi, kad cukraus kiekio kraujyje kontrolei pakanka dietos. Jei jos nepakaktų, tektų leistis insuliną“, – aiškino nėščioji. Ji džiaugiasi, kad gestacinis diabetas buvo nustatytas laiku, kitaip kiltų pavojus kūdikiui.
Ligą įtarė įžvalgi echoskopuotoja
Į medikus E.Buitkutė kreipėsi dėl smarkaus pilvo sukietėjimo. Nėščioji buvo kelioms dienoms pagultyta į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos patologijos skyrių. Čia ji gavo vitaminų ir geležies, be to, buvo nusiųsta echoskopijai.
Džiaugiuosi, kad cukraus kiekio kraujyje kontrolei pakanka dietos. Jei ji neveiktų, tektų į pilvą leistis insuliną.
Ją atlikusi specialistė pastebėjo, kad vaisiaus vandenų kiekis yra didesnis nei normalus. „Būtent echoskopuotoja užsiminė apie galimą gestacinį diabetą – vandenų padidėjimas yra vienas iš jo rizikos veiksnių. Keista, kad apie tai nepagalvo nei mane prižiūrinti ginekologė, nei kelias dienas mano sveikatos būklę stebėję klinikų medikai“, – stebėjosi Eglė.
Tyrimas gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti nėra privalomas. Vieni gydytojai ginekologai jį rekomenduoja savo pacientėms, kiti – ne.
„Paklausiau savo gydytojos, kodėl ji man jo nepasiūlė. Paaiškino, kad vienas iš gestacinio diabeto požymių – spartus svorio augimas. Man to nebuvo“, – sakė pašnekovė.
Būsima mama, žiūrinti į ultragarso nuotrauką |
Taiko griežtesnius kriterijus
28 nėštumo savaitę E.Buitkutė atliko gliukozės toleravimo testą. Testo, atlikto pacientei nieko nevalgius, rezultatai buvo geri – 4,4 mmol/l, kai norma – ne daugiau nei 5,5 mmol/l.
Tačiau Eglei išgėrus specialų gliukozės mišinį, po dviejų valandų cukraus rodikliai smarkiai šoktelėjo į viršų ir siekė 10,7 mmol/l, kai norma yra <7,8 mmol/l.
Net ir menkas gliukozės kiekio padidėjimas gali turėti įtakos nėštumui ir pasėkmes ne tik motinai, bet ir vaisiui ar naujagimiui.
„Kriterijai nėščiųjų diabetui nustatyti yra žymiai griežtesni nei diabetui diagnozuoti įprastinėmis sąlygomis, nes net ir menkas gliukozės kiekio padidėjimas gali turėti įtakos nėštumui ir pasėkmes ne tik motinai, bet ir vaisiui ar naujagimiui. Šiuo metu tyrimas dėl nėščiųjų diabeto Lietuvoje nėra privalomas, tačiau esant galimybei gliukozės toleravimo testą rekomenduojama atlikti visoms nėščiosioms“, – portalui 15min.lt dėstė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų gydytoja endokrinologė Miglė Francaitė-Daugėlienė.
Gimdymas gali būti komplikuotas
Paaiškėjus, kad E.Buitkutės organizmas nepagamina pakankamai insulino ir nesusidoroja su gliukoze, endokrinologė pasiūlė laikytis dietos ir taip valdyti gliukozės svyravimus.
„Iki šiol nežinau, ar diabetą išprovokavo nėštumas, ar aš jau juo sirgau anksčiau. Laukiantis pirmo vaikelio gliukozės toleravimo testas man nebuvo atliktas. Specialistai sako, kad po gimdymo gestacinis diabetas dingsta, tačiau didelė tikimybė, kad po 10–20 metų susirgsiu antro tipo diabetu“, – kalbėjo nėščioji.
Tačiau apie tokią tolimą ateitį šiandien ji negalvoja. Svarbiausia, kad kūdikis gimtų sveikas. „Esu rizikos grupėje, gimdymas gali būti komplikuotas, todėl jau dabar sulaukiu didesnės medikų priežiūros“, – pasakojo Eglė.
Bloga nėščiosios savijauta |
Dažniausiai nėra jokių simptomų
LSMU ligoninės Kauno klinikų akušeris ginekologas dr. Tomas Biržietis pasakojo, kad gestacinis arba nėščiųjų diabetas – tai angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu, pasireiškiantis didesniu nei turėtų būti cukraus kiekiu kraujyje.
„Dažniausiai jokiais simptomais ši būklė nepasižymi. Ji diagnozuojama, atliekant gliukozės tolerancijos mėginį 24–28 nėštumo savaitę. Kartais gydytojo sprendimu mėginys gali būti atliekamas ir anksčiau“, – kalbėjo medikas.
Moterims patarčiau neprieštarauti siūlomam tyrimui, net jei savijauta visiškai gera.
Rizika susirgti gestaciniu diabetu padidėja antsvorį turinčioms, gimdžiusioms didelio svorio naujagimį, vyresnėms nei 35 metų nėščiosioms, kurių giminėje yra sergančiųjų cukriniu diabetu.
„Yra ir daugiau rizikos veiksnių, kuriuos įvertina nėštumą prižiūrintis specialistas, patariantis atlikti gliukozės toleravimo mėginį. Moterims patarčiau neprieštarauti siūlomam tyrimui, net jei savijauta visiškai gera“, – sakė dr. T.Biržietis.
M.Francaitė–Daugėlienė atkreipė dėmesį, kad maždaug nuo antrosios nėštumo pusės nėščiosios organizme daugėja priešingai nei insulinas veikiančių placentos gaminamų hormonų.
Nėštumo metu didėjant energijos poreikiui, į ląsteles turi patekti vis daugiau gliukozės, taip pat reikia ir daugiau insulino. Kai kurių nėščiųjų kasa nepagamina pakankamo insulino kiekio, tada jų kraujyje daugėja su maistu gaunamos ir ląstelių nepasisavintos gliukozės.
Vaisius gali žūti prieš pat gimdymą
Diagnozavus gestacinį diabetą, būtina endokrinologo, kuruojančio nėščiąsias, konsultacija. Jis įvertina, ar reikalingas gydymas insulinu, rekomenduoja saugią dietą, siekiant, kad cukraus kiekis kraujyje būtų kiek įmanoma normalesnis.
Nurodytų rekomendacijų nėščioji turi laikytis visą nėštumą, tačiau badauti ir mesti svorį nevalia. „Be to, nėščioji turi kreipti dėmesį į vaisiaus judesius – jo aktyvumas kasdien turėtų būti panašus. Sumažėjus vaisiaus judesių skaičiui, būtina kreiptis į nėštumą prižiūrintį specialistą“, – įspėjo akušeris ginekologas.
Dėl padidėjusio insulino kiekio išskyrimo gimusiam kūdikiui pirmomis dienomis gali sumažėti gliukozės kiekis kraujyje. Taigi tokiems naujagimiams reikia specialios priežiūros, kartais ir – gydymo.
Sprecialistai sako, kad, jei gliukozės kiekis kraujyje per nėštumą bus normalus, tikėtina, jog komplikacijų bus išvengta. Jei gliukozės kiekis ir toliau viršys normą, gali kilti problemų.
„Pirmiausia vaisius gimdoje gali užaugti daug didesnis ir sverti daugiau nei 4 ar net 5 kilogramus – tai vadinamoji makrosomija. Makrosomiją lemia iš motinos kraujo per placentą lengvai prasiskverbianti ir vaisiaus kasą stimuliuojanti gliukozė. Stimuliuojama kasa pradeda išskirti daugiau insulino, kuris skatina vaisiaus augimą. Stambiam vaisiui gali pradėti trūkti iš motinos per placentą gaunamo deguonies. Be to, jam sunkiau gimti, o nesubrendę plaučiai gali sutrikdyti kvėpavimą. Dėl padidėjusio insulino kiekio išskyrimo gimusiam kūdikiui pirmomis dienomis gali sumažėti gliukozės kiekis kraujyje. Taigi tokiems naujagimiams reikia specialios priežiūros, kartais ir – gydymo“, – pasekmes vardijo endokrinologė.
„Tai, kad vaisius būna didesnio svorio, gali lemti sunkesnį gimdymą, didėja cezario pjūvio operacijos tikimybė. Vėliau šie vaikučiai labiau rizikuoja turėti antsvorį, paauglystėje jiems išauga angliavandenių apykaitos sutrikimo, o suaugus – cukrinio diabeto tikimybė“, – kolegę papildė T.Biržietis.
Nėščiųjų diabetas, kaip medžiagų apykaitos sutrikimas, reikšmingas ne tik vaisiui, bet ir mamai. Moterims, kurioms nustatytas gestacinis diabetas, dažniau pakyla arterinis kraujospūdis, gali padaugėti vaisiaus vandenų, prasidėti priešlaikinis gimdymas.
„Nėštumo pabaigoje netgi padidėja vaisiaus žūties tikimybė, kurią numatyti labai sunku“, – liūdnos tiesos neslėpė T.Biržietis.
Gimdymas |
2 tipo cukrinio diabeto tikimybė siekia daugiau nei 50 proc.
Daugeliui moterų po gimdymo gliukozės apykaita organizme susitvarko, kadangi nebėra pagrindinio veiksnio – nėštumo, kuris ir lėmė nėščiųjų diabeto išsivystymą.
„Tačiau daliai moterų (apie 5–10proc.) cukrinis diabetas ar angliavandenių apykaitos sutrikimas išlieka. Nėštumo metu joms greičiausiai buvo nustatytas iki tol nediagnozuotas 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas. Tokios moterys toliau turi būti prižiūrimos endokrinologo ir šeimos gydytojo“, – pasakojo medikė.
Moterys turi žinoti, kad apie 30 proc. gestacinis diabetas gali pasikartoti kito nėštumo metu.
Moterims, kurioms nėštumo metu nustatytas gestacinis diabetas, iškart po gimdymo dar ligoninėje turėtų būti stebimas gliukozės kiekis kraujyje. Jei cukraus kiekis kraujyje po gimdymo tampa normalus, praėjus 6–12 savaičių po nėštumo turėtų būti kartojamas gliukozės tolerancijos mėginys.
„Šios moterys turi žinoti, kad apie 30 proc. gestacinis diabetas gali pasikartoti kito nėštumo metu. Moteriai, kuriai buvo nustatytas nėščiųjų diabetes, praėjus 10 metų po gimdymo, tikimybė susirgti 2 tipo cukriniu diabetu siekia daugiau nei 50 proc. Šioms moterims stebimas ir dažnesnis širdies bei kraujagyslių ligų paplitimas“, – kalbėjo M.Francaitė-Daugėlienė.
Mankšta nėštumo metu |
Išeitis – subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas
Specialistai pastebi, kad ne tik cukrinio diabeto apskritai, bet ir nėščiųjų diabeto atvejų skaičius pasaulyje auga. Lietuva – ne išimtis.
Gestacinis diabetas nustatomas 2–15 proc. visų nėščių moterų. Pagrindinė paplitimo augimo priežastis – didėjantis moterų nutukimas jauname amžiuje.
Gestacinis diabetas nustatomas 2–15 proc. visų nėščių moterų. Pagrindinė paplitimo augimo priežastis – didėjantis moterų nutukimas jauname amžiuje.
„Neabejotinai dažniau nėščiųjų diabetas nustatomas ir dėl pagerėjusios nėščiųjų priežiūros. Jeigu anksčiau retai kuriai moteriai būdavo atliekamas gliukozės toleravimo mėginys, tai šiuo metu jis atliekamas visoms nėščiosioms, kurios turi kokių nors rizikos veiksnių, pavyzdžiui, diabeto atvejai giminėje, gliukozė šlapime, antsvoris ir nutukimas, vyresnė nei 35 metų moteris didelis anksčiau gimusio naujagimio svoris, praeito nėštumo metu buvęs nėščiųjų diabetas, anksčiau nustatyta padidėjusi glikemija nevalgius ar gliukozės tolerancijos sutrikimas“, – ilgą kriterijų sąrašą vardijo M.Francaitė-Daugėlienė.
Moteriai, kuriai buvo nustatytas gestacinis diabetas, po gimdymo labai svarbu laikytis sveikos mitybos rekomendacijų, palaikyti normalų kūno svorį, stebėti kraujospūdį. Fizinis aktyvumas, mankšta, pasivaikščiojimas, turi būti dažnesni nei įprastai.
„Be to, kasmet šioms moterims turi būti tiriama glikemija nevalgius ir kas 1–2 metus atliekamas gliukozės toleravimo testas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nėštumo planavimui: reikia atminti, kad prieš planuojamą nėštumą būtina ištirti glikemiją nevalgius ir įvertinti galimą angliavandenių apykaitos sutrikimą“, – atkreipė dėmesį M.Francaitė-Daugėlienė.