Negailestinga statistika
Dėl COVID-19 ligos visame pasaulyje mirė jau daugiau nei 3,2 milijono žmonių. Tuo tarpu širdies ir kraujagyslių ligos mirties nuosprendžiu kasmet pasibaigia daugiau nei 18 milijonų planetos gyventojų.
Viena sudėtingiausių širdies ligų, kuri vieną kartą diagnozuota jau neišnyksta – širdies nepakankamumas. Ši liga ypatinga tuo, kad ji žmogaus neištinka per dieną. Tai būklė, kai širdis ilgainiui nebepajėgia tinkamai prisipildyti ir išstumti kraujo arba, paprasčiau kalbant, kai ji pavargsta plakti.
Anot gydytojų kardiologų, tikimybę susirgti širdies nepakankamumu turi kas penktas vyresnis nei 40 metų asmuo. Beveik pusė pacientų miršta per pirmuosius penkerius metus nuo diagnozės nustatymo, o 10 metų išgyvena vos ketvirtadalis susirgusiųjų. Lietuvos Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje širdies nepakankamumu 2019 m. sirgo daugiau nei 136 tūkst. žmonių.
Kaip teigia Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, profesorė Jelena Čelutkienė, sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, pandemijos sąlygotus iššūkius išgyvena be galo sunkiai. Atšauktas ar atidėtas gydymas, sumažintas procedūrų skaičius bei kardiovaskulinių paslaugų teikimas labai neigiamai paveikė dalies pacientų sveikatos būklę.
„Pirmojo karantino metu buvo hospitalizuojama kur kas mažiau pacientų, nors į mus, gydytojus, kreipdavosi daugiau žmonių, jaučiančių sunkesnius simptomus, fiksuota ir daugiau mirčių. Dėl ribotų galimybių ir baimės kreiptis pagalbos daugiau pacientų dėl kardiovaskulinių priežasčių mirė savo namuose. Visa tai pažangą, kuri buvo pasiekta per paskutinius penkerius metus gydant širdies ir kraujagyslių ligas, nubloškė gerokai atgal į praeitį“, – teigė J.Čelutkienė.
Anot profesorės, nors pacientų situacija pastaruoju metu po truputį gerėja, atstatoma vis daugiau kardiovaskulinių paslaugų, tikrai yra kur stengtis ir siekti didesnių pokyčių. „Būtina tobulinti skaitmeninę infrastruktūrą, stipriau išvystyti nuotolines paslaugas, nes pokalbis su gydytoju telefonu kol kas negali atstoti kokybiškos konsultacijos“, – pažymi Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.
Pašnekovės teigimu, labai praverstų vaizdo konsultacijos, o aktyvesnis bendradarbiavimas tarp skirtingo lygio įstaigų, spartesnis ir kokybiškesnis duomenų perdavimas užtikrintų sklandesnį gydytojo ir paciento bendravimą, greitesnę ir tikslesnę pagalbą. Kai kuriems pacientams tai galbūt apskritai leistų išvengti vizito pas gydytoją. Ir tai būtų naudinga ne tik pandemijos metu. Profesorė priduria, kad taip pat labai svarbu atstatyti ir aktyvinti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, užtikrinti širdies nepakankamumo kabinetų plėtrą, stiprinti paliatyviąją pagalbą.
Neigiamos įtakos sergančiųjų savijautai turėjo ne tik sumažėjęs reikalingų paslaugų teikimas.
Suprastėjo pacientų įsitraukimas į savo kontrolę
Įdomus faktas – Europos kardiologijos draugija per COVID-19 ligos pandemiją fiksavo apie 40–50 proc. mažesnį registruotų ūmių miokardo infarktų skaičių. Ką tai reiškia? Atsakymas – paprastas. Ne visi infarktai buvo sukontroliuoti, o tai lėmė mirčių, negalios ir blogesnių ilgalaikių širdies ir kraujagyslių ligų išeičių skaičiaus didėjimą.
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas, Lietuvos kardiologų draugijos valdybos narys, profesorius Raimondas Kubilius įsitikinęs, jog neigiamos įtakos sergančiųjų savijautai turėjo ne tik apribotas lankymasis pas gydytojus bei sumažėjęs reikalingų paslaugų teikimas, bet ir dėl pandemijos iš esmės pasikeitusi pačių pacientų elgsena bei įpročiai.
„Dėl karantino suvaržymų ir nuolatinio buvimo namie ypač sumažėjo sergančiųjų širdies nepakankamumu, lėtine išemine širdies liga bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis pacientų fizinis aktyvumas. Tai itin neigiamas veiksnys, sąlygojantis prastesnę ligonių savijautą. Antra, kas labai svarbu, reikšmingai suprastėjo pačių pacientų įsitraukimas į savo ligos kontrolę bei rizikos veiksnių valdymą. Teikdami konsultacijas telefonu, gydytojai neturėjo sąlygų apžiūrėti pacientų, atlikti reikalingų tyrimų, įvertinti vienų ar kitų jų organizmo rodiklių pokyčių“, – teigia R.Kubilius.
Anot profesoriaus, akivaizdu, jog ikipandeminiu laikotarpiu pacientams buvo kur kas aiškiau ir paprasčiau valdyti savo ligos rizikos veiksnius, t. y. sekti kraujospūdžio, cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje vertes, imtis atitinkamų veiksmų, siekiant pastarąsias koreguoti. Dabar situacija kiek kitokia: žmonės užsidarę namuose, dalis – įsitempę, sutrikę, kai kurie kamuojami nerimo, baimių užsikrėsti, dėl to pavėluotai kreipiasi pagalbos. Pandemijos sąlygotas nuolatinis ilgalaikis stresas, negatyvus psichologinis fonas turi tiesioginės įtakos bendrai fizinei savijautai, kuri ir taip nėra gera sergant širdies nepakankamumu.
Sergant itin svarbus fizinis aktyvumas
Anot R.Kubiliaus, labai svarbu atminti, kad pacientams gerai jaustis ir gyventi, kiek įmanoma, labiau visavertį gyvenimą bei atitolinti blogas ligos išeitis leidžia ne vien atsakingai vartojami vaistai, kad ir kokie inovatyvūs šie būtų. Didžiulę reikšmę turi ir pagalbinės nemedikamentinės priemonės: subalansuota mityba atsisakant tam tikrų produktų (pavyzdžiui, sergant širdies nepakankamumu – sūraus, o išemine širdies liga – riebaus maisto), protingai suplanuotas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių, tokių kaip alkoholis ar rūkymas, eliminavimas ar bent jų sumažinimas.
„Sergantiesiems širdies nepakankamumu per savaitę būtina skirti bent 150, o geriausia – 300 minučių vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui, kitaip tariant, kasdienei mankštai. Jei anksčiau sakydavome, kad bet kokia fizinė veikla yra geriau nei jokia, dabar pabrėžiame, kad vidutinio intensyvumo fizinė veikla geriau nei maža.
Taip pat, fizinis aktyvumas turėtų būti, kiek įmanoma, labiau struktūruotas, pavyzdžiui, kad pacientas judėtų, mankštintųsi ar vaikščiotų atitinkamu greičiu ar intensyvumu (pulsas tokiu atveju turėtų būti 30–50 proc. didesnis nei ramybės būsenos) ir tai truktų bent 30 min. per dieną, kartojant bent 5 dienas per savaitę. Beje, šiaurietiškas ėjimas, važinėjimas dviračiu, pasivaikščiojimai, kurių metu pasiekiamas reikiamas pulso dydis, – viena iš galimybių fiziniam aktyvumui.
Be jokios abejonės, ne visi pacientai yra vienodai motyvuoti formuoti tokius įpročius, tačiau pakankamas fizinis aktyvumas ypač svarbus normaliai širdies veiklai“, – pabrėžia kardiologas.
Kalbant apie žalingus įpročius, ypač rūkymą, pasak R.Kubiliaus, cigarečių pacientai išties linkę atsisakyti ar bent sumažinti jų surūkomą kiekį per dieną, tačiau impulsu tai padaryti neretai tampa ne sąmoningas žinojimas, kad nikotinas kenkia širdžiai, bet ištikęs miokardo infarktas, diagnozuota plaučių ar kita grėsminga, pavyzdžiui, onkologinė liga. Liūdna dėl tokio jų pasirinkimo, deja, ne visi pacientai suvokia, kad pirmiausia būtent jie patys yra atsakingi už savo sveikatą.
„Iš tiesų neretai pacientams reikia profesionalios psichologo pagalbos metant rūkyti. Tačiau klinikinėje praktikoje matome ir puikių pavyzdžių, kai, esant didžiuliam norui, pakanka ir paties paciento motyvacijos. Elektroninės cigaretės daliai pacientų gali būti kaip pagalbinė priemonė metant rūkyti.
Deja, elektroninių cigarečių rūkymas nerūkiusiems jauniems žmonėms netgi 2 kartus padidina riziką pradėti rūkyti įprastas cigaretes. Keli pastarųjų metų didelės apimties tyrimai atskleidė, kad beveik kas penktam rūkančiam elektronines cigaretes žmogui yra tikimybė patirti ūminį miokardo infarktą. Rūkant tokias cigaretes refleksiškai aktyvuojasi simpatinė nervų sistema, padidėja pulsas, arterinis kraujo spaudimas, neigiamai veikiama kraujagyslių vidinė sienelė“, – paaiškina profesorius.
Negalima leisti ligai kontroliuoti paciento gyvenimo
Gydytojų kardiologų išsakytoms mintims antrina Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentė Aistė Štaraitė, kuri šių metų gegužės viduryje užėmė dar ir naujas Tarptautinio širdies pacientų organizacijų aljanso Global Heart Hub, Širdies nepakankamumo tarybos pirmininkės pareigas.
„Pandemija iš esmės pakeitė pacientų kasdienybę, savijautą, savalaikės pagalbos gavimo galimybes. Nepaisant to, negalime leisti ligai kontroliuoti mūsų gyvenimų. Ligos kontrolė privalo būti mūsų rankose, – teigia pati širdies nepakankamumu serganti ir donoro širdies laukianti A.Štaraitė. – Mes patys esame atsakingi už savo sveikatos būklę ir ligos kontrolę, galime ir turime užsiimti savipagalba namuose, tereikia prisiminti gydytojų ne kartą kartotus patarimus apie gyvenimo būdą. Padidinkime savo fizinį aktyvumą, susireguliuokime mitybą, atsisakykime žalingų įpročių, pirmiausiai rūkymo, o kam nepavyksta, klauskite gydytojų, kaip sumažinti rūkymo žalą.”
Anot pašnekovės, būtina nuolat dalintis žiniomis apie širdies nepakankamumo profilaktiką ir ankstyvą ligos atpažinimą, mat pastaroji – itin klastinga. Tuo tikslu, suvienijus Lietuvos gydytojų ir pacientų jėgas, gegužės 27–28 dienomis Vilniuje bus organizuoti švietėjiški renginiai, kurie atkreips dėmesį į širdies nepakankamumo problematiką Lietuvoje bei jos sprendimo galimybes.
