Ajanos fizinės galimybės jai leidžia judėti, tačiau mergina pripažįsta, kad daugiau sunkumų kyla jos galvoje, kurioje sukasi daug baimių.
„Aš galiu nueiti nuo vieno kambario galo iki kito ir nepagalvoti, kad tai padariau, tačiau tada prisimenu ir nugriūvu. Mano naujoji pagalbininkė Mulan tai išsprendžia – kai ji yra šalia, aš nebegalvoju. Man rūpi ciucikas, kad ji ramiai eitų, nepapultų po automobiliu“, – sako A.Lolat, pridurdama, jog šuo jai ne tik padės fiziškai, bet ir bus emocinė parama.
Nuo 15 metų viena gyvenanti Ajana yra dėkinga už patirtį, kurią gavo turėdama cerebrinį paralyžių, ir savo likimo keisti nenorėtų. Be to, ji stengiasi nesėdėti namie ir laisvą laiką leidžia kuo aktyviau.
„Aš esu nutrūktgalvė. Jeigu nereikėtų ramentų, turbūt be jokių įrankių kopčiau į Everestą. Mano toks charakteris, – neslepia A.Lolat. – Ramentai šiek tiek pristabdė, reikėjo iš naujo pagalvoti, kas aš esu, ką noriu daryti, kur yra mano vertė. Tačiau jei viršuje kažkas gyvena ir viską dėlioja, jis mane labai myli, nes aš iki šiol turėjau fantastišką etapą. Gal į mane žiūrėdami žmonės jaučia gailestį, bet man tai buvo pati geriausia mokykla.“
