Kaip sau padėti, kokia pagalba teikiama medicinos įstaigoje, pasakoja Respublikinio priklausomybės ligų centro metodinės medžiagos teikiantiems pagalbą norintiems mesti rūkyti rengėja Dovilė Mačiulytė.
Pasak Dovilės Mačiulytės, atsisakyti žalingo rūkymo įpročio sunku, nes išsivysto priklausomybė nikotinui, stiprus potraukis rūkyti: „Kai žmonės bando mesti rūkyti, tai iš tiesų yra sudėtingas procesas. Priklausomybė yra dvejopa – pirmiausia pripratimas prie nikotino. Kai į organizmą nepatenka nikotino, jaučiami abstinencijos požymiai ir kyla noras vėl užsirūkyti. Antra, tai psichologinė priklausomybė, įprotis atlikti tam tikrą ritualą. Žmogus cigaretės griebiasi patyręs stresą arba atvirkščiai, norėdamas atsipalaiduoti, pabendrauti su draugais laisvalaikio metu. Dėl psichologinės priklausomybės, ne mažiau nei pripratimo prie nikotino, taip pat sudėtinga atsisakyti rūkymo.“
D.Mačiulytės teigimu, rūkymą kaip priklausomybės ligą gali diagnozuoti šeimos gydytojas arba gydytojas psichiatras. Jei asmuo negali be cigaretės ištverti vienos ar kelių dienų, atlikti įprastinių darbų ir nori atsisakyti šio žalingo įpročio, kenkiančio ne tik rūkančiojo, bet ir aplinkinių sveikatai, rekomenduojama kreiptis pagalbos į medicinos specialistus.
Du medikamentinio gydymo metodai
Kaip vyksta gydymas nuo priklausomybės nikotinui priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo. D. Mačiulytė pasakoja, kad vieniems užtenka pokalbio su specialistu, psichologinės pagalbos, kitiems rekomenduojamas ir medikamentinis gydymas. Gydytojas ar psichologas pirmiausia nustato priklausomybės laipsnį – ar žmogus rūko po du pakelius per dieną ar tik retkarčiais – nuo to priklauso gydymo planas.
„Jei skiriamas medikamentinis gydymas, yra du metodai. Vienas iš jų – tai nikotino pakaitinės terapijos metodas: gali būti kramtomoji guma ar ant odos klijuojamas pleistras su nikotinu. Šių priemonių veikimo principas pagrįstas tuo, kad į organizmą per odą ar burnos gleivinę patenka nikotinas. Tai mažiau žalinga, nei rūkymas, nes degimo metu dūmuose susidaro kancerogeniniai produktai. Šis būdas tinka žmonėms, kurie nori suformuoti naujus įpročius, mažiau jaučiami abstinencijos požymiai“, – pasakoja specialistė.
Kitas metodas, kai skiriami medikamentai – geriamosios tabletės, kurių veiklioji medžiaga blokuoja smegenų dalies receptorius ir neleidžia išsiskirti dopaminui – tai reiškia, rūkymas nesukelia malonumo jausmo ir padeda atsikratyti šio žalingo įpročio.
Gydymą svarbu derinti su psichologo konsultacijomis
D.Mačiulytės teigimu, dažniausiai rekomenduojamas medikamentinis gydymas derinamas su specialisto konsultacijomis: „Tyrimai rodo, kad efektyviausias būdas atsisakyti rūkymo yra medikamentinis gydymas kombinuotas kartu su specialisto pagalba: numatoma atkryčio prevencija, aptariama ir iš anksto pasiruošiama, kaip išgyventi stresines situacijas be cigaretės ir pan.“
Pasak D.Mačiulytės, nėra jokio skirtumo, ar staiga mesti rūkyti ar palaipsniui, tai priklauso nuo to, kiek žmogus įpratęs rūkyti, nuo jo motyvacijos ir noro atsisakyti žalingo įpročio: „Vieniems labiau patinka palaipsniui atsisakyti šio žalingo įpročio – pajusti pasitikėjimą savo jėgomis, valia. Žmogus pajunta, kad gali rūkyti gerokai mažiau nei anksčiau, o jei tai pavyko, pabando dar mažinti cigarečių skaičių iki paskutinės. Kitiems geriausias būdas atsisakyti rūkymo staiga – vieną dieną surūkė pakelį cigarečių, o nuo kitos dienos visiškai atsisako žalingo įpročio.“
Laikykitės disciplinos, nepasikliaukite vien motyvacija
Kiekvienas rūkantis žmogus, norintis atsisakyti šio žalingo įpročio, turi savo motyvaciją. Vienas nenori daugiau rūkyti, kad nerodytų blogo pavyzdžio savo vaikams, kitam apsispręsti padeda tai, paskaičiavimas, kiek pinigų išleidžia cigaretėms. Sportuojantis žmogus pastebi, kad metus rūkyti pagerėjo fizinė forma ir savijauta, gali daugiau nubėgti, mažiau dūsta.
Dar kiti pradeda jausti diskomfortą dėl rūkymo apribojimų uždarose erdvėse – draudžiama rūkyti lauko kavinėse ir kai kuriose miesto gatvėse – negali laisvai jaustis su cigarete. Gali pradėti erzinti ir blogas kvapas iš burnos ar sklindantis nuo drabužių.
D.Mačiulytės manymu, motyvacija gali susilpnėti ir vėl sustiprėti, ar jos visai nebūti, todėl nėra racionalu tuo pasikliauti: „Kiekvienas turi savo priežasčių, kodėl verta mesti rūkyti, reikėtų apie tai nuolat pagalvoti – nelaukti, kol sustiprės motyvacija. Tam tikros disciplinos laikymasis padeda atsisakyti žalingo įpročio.“
Praėjus kritiniam etapui, išmokstama būti nerūkančiu
Nikotinas iš organizmo pasišalina pakankamai greitai, per 24–48 valandas. Pasak D.Mačiulytės, jei praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiui po paskutinės cigaretės, daugiau nesinori rūkyti, galima sakyti, kad įveikta priklausomybė, bet kiekvienas atvejis yra individualus: „Nors fizinio potraukio nelieka, bet jei žmogus išgyvena stresą, atsitinka nelaimė, ar atvirkščiai, dalyvauja smagiame vakarėlyje su draugais, iš pasąmonės vėl iškyla noras rūkyti kaip nusiraminimo priemonė ar atsipalaidavimo būdas. Turi praeiti daug laiko, kol dingsta šis įprotis. Vieni parūko retkarčiais, prie progos, kartą per pusmetį, kiti atsikrato įpročio iš karto ir nežiūri atgal.“
Sunku atsisakyti rūkyti, kai veikia aplinka – rūko artimieji šeimoje, bendradarbiai, draugai.
„Konsultuojantis su specialistu tam skiriamas ypatingas dėmesys – iš anksto aptariama, kokios gali pasitaikyti situacijos, kur kyla didelė rizika. Išvengti pagundos rūkyti labai svarbu pirmąsias savaites atsisakius žalingo įpročio, kai potraukis nikotinui yra labai stiprus. Nereikia drastiškai keisti įpročių ar jų atsisakyti, pakanka juos modifikuoti. Pavyzdžiui, jei mėgstate prie rytinės kavos puodelio „sutraukti“ cigaretę, gerkite kavą važiuodami automobiliu ar atėję į darbą. Galima sugalvoti įvairių būdų, kaip išvengti rizikingų situacijų. Kai praeina kritinis etapas, žmogus išmoksta būti nerūkančiu“, – pasakoja specialistė.
Mitai apie rūkymą
Egzistuoja daug mitų apie rūkymą. Vienas tokių – žmogus visą gyvenimą rūkė ir sveikas. „Susidaro įspūdis, kad gal rūkymas nėra toks jau žalingas įprotis, tačiau tai pavieniai atvejai, apie kuriuos daug kalbama. Mažiau kalbame apie ligas, kurias sukelia rūkymas“, – pabrėžia D.Mačiulytė.
Statistikos duomenimis, rūkymas Lietuvoje 20–30 proc. padidina riziką susirgti širdies–kraujagyslių ir kvėpavimo takų ligomis.
Kitas mitas – „Man per vėlu mesti rūkyti“. Pasak D.Mačiulytės, tyrimai rodo, kad ir senyvame amžiuje atsisakius rūkymo gerėja gyvenimo kokybė, mažėja rizika susirgti įvairiomis ligomis, net ir susirgus gydymas yra sėkmingesnis.
Dar vienas mitas – metus rūkyti padidėja svoris. „Iš dalies tai yra tiesa, nes nikotinas skatina metabolizmą ir atsisakius rūkyti pirmuosius mėnesius sulėtėja medžiagų apykaita. Kita vertus, vietoj rūkymo žmonės dažnai įpranta daugiau valgyti saldumynų ar nesveikų užkandžių. Tai žinant, iš anksto galima pasiruošti – pasirinkti sveikesnį maistą. Be to, nieko baisaus, jei nuo saldainių priaugo keli kilogramai, tai nepalyginamai mažesnė žala nei rūkymas. Atsisakius žalingo įpročio, atsiranda daugiau jėgų, pagerėja savijauta, norisi daugiau judėti, sportuoti, ir dažniausiai antsvoris sumažėja“, – teigia D.Mačiulytė.