Negalite pastoti? Gali būti labai paprastai pašalinama priežastis

„Pirmiausia, gimdos polipai gali būti moters negalėjimo pastoti priežastimi. Kita gimdos polipų keliama grėsmė – nešalinami ilgainiui jie gali suvėžėti“, – pranešime žiniasklaidai sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėja Lina Lenkutytė-Matkevičienė. Anot gydytojos akušerės ginekologės, labai svarbu profilaktiškai tikrintis sveikatą, aptiktus mažus besimptomius gimdos polipus nuolat sekti, o didesnius pašalinti – tam užtenka minimaliai invazyvios operacijos.
Gimdos vėžio profilaktika – reguliarūs vizitai pas ginekologą
Gimdos vėžio profilaktika – reguliarūs vizitai pas ginekologą / 123RF.com nuotr.

Polipų gali atsirasti ir dėl antsvorio

Gimdos polipai yra nepiktybiniai liaukinio audinio dariniai, dažniausiai turintys ploną kojytę arba platų pagrindą, kuriuo laikosi ant gimdos sienelės. Lietuvoje polipai gimdoje diagnozuojami maždaug kas dešimtai moteriai, dažniau vyresniame amžiuje.

Gydytoja L.Lenkutytė-Matkevičienė sako, kad yra kelios polipų atsiradimo priežastys. Bene pagrindinė – hormonų disbalansas – estrogenų perteklius ir progesterono sumažėjimas antroje menstruacinio ciklo fazėje. Jis gali atsirasti dėl sutrikimų endokrininių liaukų sistemoje, su metaboliniu sindromu, kuris kliniškai pasireiškia nutukimu, hipertenziniu sindromu, diabetu ir hiperplastiniais gimdos gleivinės pokyčiais.

„Antroji priežastis – lėtinis uždegiminis gimdos kaklelio ir gimdos procesas, iš dalies sąlygotas patogeninių mikroorganizmų ar infekcijos, kuri perduodama lytiniu būdu. Kitos priežastys tai dažni nėštumo nutraukimai, savaime įvykę persileidimai, nesivystantis nėštumas, ne visa po gimdymo pasišalinusi placenta. Taip pat, gimdos polipai gali atsirasti dėl gimdos endometriozės, streso, paveldimumo ir kitų priežasčių“, – sako gydytoja.

Daliai moterų polipų išvengti padėtų subalansuotas gyvenimo būdas (normalaus svorio palaikymas ir judėjimas) ir profilaktinis sveikatos tikrinimas – gimdos polipai dažniausiai aptinkami atliekant ultragarsinį tyrimą ginekologinės apžiūros metu.

Gali suvėžėti ir trukdyti pastoti

Gimdos polipai gali būti maži, vos poros milimetrų dydžio, ar išvešėti iki kelių centimetrų ir užimti didžiąją dalį gimdos ertmės. Anot L.Lenkutytės-Matkevičienės, nuo jų dydžio priklauso ir tai, kokius simptomus jaus pacientė:

„Maži polipai dažniausiai būna besimptomiai. Didesni pasižymi keliais pagrindiniais simptomais: reguliarų mėnesinių ciklą turinčioms moterims pasitaiko kraujavimas tarp mėnesinių, atsiranda „tepliojimai“ prieš arba po mėnesinių, moteris jaučia skausmą pilvo apačioje, taip pat jaučia skausmą po lytinių santykių ir kraujuoja. Kuo gimdos polipas didesnis ir ant plonesnės kojelės, tuo labiau gimda susitraukinėja ir stengiasi jį išstumti, pašalinti kaip svetimkūnį. O jei moteriai jau prasidėjo menopauzė, vienas pagrindinių simptomų taip pat yra atsiradęs kraujavimas.“

RVUL nuotr./Lina Lenkutytė-Matkevičienė
RVUL nuotr./Lina Lenkutytė-Matkevičienė

Gydytoja pabrėžia, kad aptikus mažus besimptomius polipus labai svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą ir juos stebėti. „Nors gimdos polipai yra nepiktybiniai dariniai, nepašalinus jie ilgainiui gali suvėžėti, ypač adenomatoziniai polipai – moteris gali susirgti gimdos gleivinės vėžiu. Didžiausios rizikos grupėje atsiduria vyresnio amžiaus moterys, kurioms prasidėjusi menopauzė.

Vaisingo amžiaus moterims, jeigu jos stengiasi susilaukti vaikelio, polipai gali tapti negalėjimo pastoti arba persileidimo priežastimi. Be to, dauguma atvejų didesni polipai moteriai sukelia skausmą ir kraujavimą, todėl jų šalinimas pagerina pacienčių gyvenimo kokybę“, – teigia gydytoja L.Lenkutytė-Matkevičienė

Polipo gydymas – minimaliai invazinė operacija

Paprastai gimdos polipai šalinami minimaliai invazinės operacijos, vadinamos histeroskopija, metu – tai viena dažniausiai atliekamų intervencijų ginekologijoje, kuri pasitelkiama tiek diagnostikai, tiek gydymui. Gydytoja pasakoja, kad procedūra atliekama išplėtus gimdos kaklelio kanalą ir į gimdos ertmę įvedant minikamerą. Jos dėka gydytojas akušeris ginekologas ekrane gali matyti, kur yra polipas. Prie to paties instrumento su minikamera yra rezektoskopas – „kilputė“, kuria polipas ir yra pašalinamas.

„Kiek gali trukti histeroskopija, priklauso nuo polipo dydžio ir jų skaičiaus, lokalizacijos, gydytojo patirties. Vidutinio dydžio polipą galima pašalinti per 10 min., o bendra operacijos trukmė yra apie 30 min. Žinoma, teko operuoti ir labai didelių polipų, užėmusių beveik visą gimdos ertmę, tačiau tokie atvejai yra retesni. Paprastai vidutinis šalinamo gimdos polipo dydis yra apie 1–1,5 cm, tačiau jų gimdoje gali pasitaikyti net keli“, – sako L. Lenkutytė-Matkevičienė.

Kontraindikacijų šiai procedūrai beveik nėra, išskyrus kai, pavyzdžiui, pacientė laukiasi. Didžiausi histeroskopijos privalumai – intervencija yra minimali, pacientė namo gali grįžti pačią dieną, o į darbą – po 1–2 dienų. Po polipų šalinimo operacijos porą savaičių rekomenduojama vengti fizinio krūvio, maudynių baseine, lytinių santykių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis