Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas po truputį netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, dėl kurių prastėja regėjimas. Dažniausiai ši ilga išsivysto vyresniame amžiuje ar kaip kitų ligų pasekmė, tačiau kartais gali pasireikšti ir vaikams. Laimei, net jau ir esant ligos simptomams bei kreipusis į gydytoją, yra dideli šansai visiškai atstatyti regėjimą arba jį bent pagerinti, o kuo greičiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesni šansai pasveikti.
Tikrintis – nuo 50 metų
Vaizdas tarsi per rūką, neryškus matymas, sunkiau skaityti, matyti vairuojant, o akiniai nebepadeda; pamažu blogėjantis regėjimas, vaizdo dvejinimasis, aureolės apie šviesos šaltinį. Pastebėjus bent vieną iš šių simptomų, reikėtų nieko nelaukus kreiptis į akių gydytoją. Rizika susirgti katarakta ypač padidėja sulaukus 50 metų, tad nuo tada tikrintis dėl šios ligos patariama ir profilaktiškai. Be to, katarakta anksčiau suserga žmonės, kuriems diagnozuotas cukrinis diabetas, kamuoja hipertenzija.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas oftalmologas V. Kilius sako, kad paprastai pacientai patys pastebi pirmuosius kataraktos simptomus, kreipiasi konsultacijai ir sėkmingai atliekamas chirurginis gydymas.
„Žmonės būna nepatenkinti vaizdu, kurį jie mato, kreipiasi dėl rūko akyse, sako, kad jokie akiniai nepadeda ir dažnai paaiškėja, kad tai – katarakta, – aiškina gydytojas. – Jei liga nėra pažengusi, ją labai paprasta išoperuoti, dažniausiai matymas visiškai atstatomas arba ženkliai pagerinamas, tačiau, nors retai, pasitaiko „kantrių“ pacientų, kurie kataraktos simptomus kenčia ne vienerius metus, o pažengus ligai, operacija sudėtingėja, trukmė – ilgėja, pasveikimo šansai nėra tokie geri.“
Negydant rizikuojama apakti
Gydytojas V. Kilius pasakoja, kad savo darbo praktikoje turėjo pacientą, kuris dėl kataraktos nematė net 50 metų, o pakeitus akies lęšiuką regėjimas atsistatė.
„Toks pacientas dėl kitos ligos katarakta susirgo dar vaikystėje, o tuomet nebuvo tokio gydymo, kaip šiais laikais, tad iki šiol pacientas viena akimi prastai matė. Senstant regėjimas prastėjo ir kita akimi, tad kreipęsis į mus, sužinojo, kad pagydyti galime bandyti abi akis. Nors gerų rezultatų dėl užleistos kataraktos negalėjau žadėti, visgi operacija pavyko, regėjimas atsistatė. Visgi taip pasisekti gali ne visiems, tad rizikuoti ilgai laukti neverta“, – akcentuoja gydytojas oftalmologas V. Kilius.
Negydoma katarakta gali komplikuotis kita akių liga – glaukoma. Dėl kataraktos lęšiukas išburksta, katarakta komplikuojasi, atsiranda glaukoma, ilgainiui žūsta akies optinis nervas, o tada jau nėra galimybių padėti.
„Vis labiau atidėdamas operaciją, pacientas rizikuoja nebeatgauti maksimaliai gero regėjimo. Geriausia operuoti, kai katarakta tik nustatoma. Ši liga savaime nepraeina, o ilgainiui tik progresuoja, matymas vis prastėja“, – sako akių gydytojas.
Kaip gydoma?
Katarakta gydoma chirurginiu būdu: operacijos metu pasitelkiant ultragarsą drumstas lęšiukas susmulkinamas ir pašalinamas, vietoje jo įdedamas dirbtinis. Jei liga nėra pažengusi, procedūra vidutiniškai vyksta 15 minučių, tačiau, jei atvejis sudėtingesnis, gali užtrukti ir iki valandos.
Operacijos metu naudojama vietinė nejautra – prieš pradedant procedūrą į akį sulašinami nuskausminantys vaistai. Iškart po operacijos pacientas gali matyti, tačiau akis būna sudirgusi ir jautri, tad siekiant išvengti infekcijos, akis uždengiama neperregimu raiščiu. „Pirmą dieną po operacijos matymas nebūtinai yra geras, akis turi sugyti. Paprastai per mėnesį akis visiškai sugyja, tačiau net ir savaitei praėjus po operacijos matymas operuota akimi jau gali būti labai geras“, – sako gydytojas oftalmologas V. Kilius.
Dar prieš keletą metų po kataraktos operacijos reikėdavo praleisti naktį ligoninėje, dabar dažniausiai pacientas namo vyksta tą pačią dieną. Po operacijos tris savaites į sveikstančią akį reikia lašinti vaistus, saugoti ją: vengti dirgiklių, tokių kaip dulkės, vėjas, stipri šviesa, neliesti akies rankomis, neleisti, kad prausiantis į akį patektų vandens.
„Po operacijos žmogus gali užsiimti kasdiene veikla, tačiau kurį laiką reikia labiau pasisaugoti, vengti faktorių, didinančių infekcijos riziką“, – aiškina gydytojas.
Gydytojas V. Kilius sako – užtikrinto būdo, kaip išvengti kataraktos, nėra, tačiau sveikas gyvenimo būdas padeda išvengti ar atidėti ne tik įvairias lėtines ligas, bet ir kataraktą.
